
Pasaulis ir gyvenimas
Pradžia
Keistumo sąvoka galėjo pasikeisti... Bent jau man tokie dalykai, kaip pasaulis arba gyvenimas pasidarė savotiškai keisti bei mįslingi. Bandysiu šiek tiek realiau įsivaizduoti šias sąvokas, be jokių keistumo proporcijų, tyrinėsiu kaip paveikslą be rėmų.

I skyrius (Pasaulis)
Pasaulis - tai viskas po saulę? Primena žodžių žaismą. Dažnai pasaulis sutapatinamas su mūsų planeta, bet kiek mano protas leidžia suprasti, pasaulis yra visa tai, kas egzistuoja. Bet pala, tai prieštarautų pačiai sąvokai.
1. Ar Andromedos galaktika yra po saulę?
2. Saulė juk telpa į egzistuojančių esybių sąrašą, bet ar ji pati yra po savimi pačia?
Pasaulis - tai tikrai nesuprantama sąvoką. Gal kas turit logiškesnių šifruočių?

II skyrius (Gyvenimas)
Kas yra gyvenimas? Gyvenimas - tai yra laikotarpis nuo žmogaus gimimo iki jo mirties. Žmogus gali gyventi nevienodą laikotaarpį. Būna, jis miršta būdamas kelių dienų arba 111 metų amžiaus. Tai lemia įvairios aplinkybės.
Kūdikystė:
Gimusio kūdikio gyvenimo klausimas priklauso ne tik nuo jo sveikatos, bet ir nuo motinos, kuri savo nėštumo metu turėjo daryti visą tai, kas naudinga vaikui. Ir ji (kartu ir tėvas), turi rūpestingai prižiūrėti ir rūpintis vaiku.
Vaikystė:
Jei vaikas turi mylinčius tėvus, jo gyvenimas turi klostytis į gerąją pusę.
Paauglystė:
Vaikas, tapęs paaugliu, turėtų mokytis gyventi savarankiškai. Bet jis kartais išsikelia save iki suaugusiojo, kas būdinga visiems. Tai kenkia aplinkiniams, ypač jam pačiam.
Savarankiškas gyvenimas:
Suaugęs žmogus turi pats mokėti pasirūpinti savimi. Už jį tėvai negyvens
Senatvė:
Senoliui reikalinga kito žmogaus globa, nes sveikata ne visiems leidžia savarankiškai gyventi.
Maždaug taip turėtų atrodyti gyvenimo sąvoka mano supratimu. Gal turite tikslesnių pasiūlymų?

Pabaiga
Kas nematerialu, ne visada yra suprantama. Tiesiog kiekvienam reikia turėti savo supratimą apie tokius dalykus. Amen.

Komentarai
Va, gerai pasakyta...
Gal pasirodysiu kiek pernelyg kritiškas, bet patarčiau arba pakeisti rašymo stilių iš esmės, arba nerašyti tokiomis temomis. Remiesi savo susikurtais arba pasiskolintais stereotipais, nepalikdamas vietos interpretacijai. Gyvenimas nėra kažkas, ką galima skirstyti į laikotarpius ar juo labiau, stengtis tuos laikotarpius įsprausti į tam tikrus rėmus. Gyvenimas- tai mąstymas, pasaulėžiūra, charakteris, kurie yra individualūs kiekvienam žmogui. Eve pateikė gerą pavyzdį - viskas priklauso nuo žmogaus valios, charakterio ir vertybių. Ir dar, keistokai atrodo, kai bandoma interpretuoti žodį pasaulis pagal jo panašumą į žodį saulė. Tai, kad taip sugalvojo lietuvių kalbininkai(greičiausiai Jablonskis) dar nereiškia, kad tarp šių dalykų yra glaudi sąsaja. Paimkim bet kurią kitą kalbą - angliškai World ir Sun, vokiškai Welt ir Sonne , itališkai Mondo ir Sole ... Nėra jokios sąsajos.
Na, jei vaikai nesupranta, kas yra alkoholizmas, paauglystėje jie gali į tai panirti. Matyt, gal kažkiek antrasis žinojo grėsmę, gal matė, kas darosi tėvui po išgertuvių... O kitas buvo durnas, ir norėjo sekti tėvo pėdomis. Mano tokia nuomonė
Tas nealkohlikas išliko stiprus, ne kiekvienam pavyksta taip.
Na, dėl tėvų poveikio vaiko asmenybei... Kartą perskaičiau tokį pavyzdį, kuris privetė mane susimąstyt: "Alkoholikas turėjo du sūnūs. Viena užaugęs taip pat tapo alkoholiku, o kitas gyvenime nė lašo nėra išgeręs. Abu tai aiškina skirtingai. Alkoholikas - "Visą savo gyvenimą mačiau kaip mano tėvas geria, tai ir pats geriu. Nealkoholikas - " Visą savo gyvenimą mačiau kaip mano tėvas geria, tai nusprendžiau toki nebūt"
Dėl vaikų gyvenimo tai taip, bet aš turėjau kai ką kitą omeny. Ar vaikai išauga labai geri, idealūs, augę be tėvų ar su blogais tėvais? Taip, tu apibūdini išties teisingai. Man patinka tavo apibūdinimas, spaudžiu like. O šiaip, išties labai gražus, filosofinis dainos Van der Graaf Generator - Still Life tekstas apie patį gyvenimą, tik jau kiek sudėtingiau, kaip sakiau, filosofiškai
Pastebėjau, visi paveikslai atskirai - nelabai gražu, o vat žiūrint į visus iš karto labai gerai žiūrisi :D Man gražiausias pats pirmas. Manau, kad gyvenimas - tai ne vien laikas nuo gimimo iki mirties. Tai kur kas platesnis dalykas. Į jį įsideda dar ir tos asmenybės, kuri išgyvena laikus nuo kūdikystės iki senatvės, charakteris, jo savybės, būdas ir elgesys. Viso to visuma ir turėtų būti gyvenimas. Be to, gyvenimas - tai ne rūpestingų tėvų atskiros asmenybės valdymas ir auklėjimas, nes kiekvienas žmogus auga pats, jį tik suformuoja kiti...
Irgi? Aš juk sakiau, kad moku derinti spalvas
Spalvų derinti aš nemoku. Tiesiog bandau. Kartais visai neblogai išeina, o kartais visai katastrofiškai. Taigi, rytoj laukiam arba interviu, arba nedidelio sąmonės srauto
Interviu žavingas žanras, tačiau man priimtinesnis pokalbis su įsivaizduojamu žmogumi, kaip parašytas visas Kamiu "Krytis". Knyga, nukėlusi mintis į kitą dimensiją :) Šiuo metu balta ir bus balta. Ant baltų sienų gali daryti ką nori, klijuoti, kabinti. Šiaip seniai domiuosi spalvomis ir ne mažai žinau apie jų derinimą, sutinkamumą
Paskutinysis paveikslas labai gražus.
Arba interviu... pasiilgau interviu. Bet ir savotiško sąmonės srauto pasiilgau. Kūrybinis įkvėpimas nutrenktas žaibo. O kokia sienos spalva? Šiaip tokiais klausimais derėtų kreiptis į cccrazyggirl (jį baigus dailės mokyklą)
Ne išskirtinis, prapažįstu. Geriau tokiomis temomis nekalbėti, jos jau pačios gan nuobodžios, tad ir išpešti ką nors TOKIO labai sunku :) Man labiau patiko šiaip apie gryno oro čiaupus ar panašius daiktus tekstukai Šiaip norėčiau jų ant sienos ir tikrai tokia tvarka, kokia čia sudėlioti.
Na, tekstu aš nukrypau į savąjį požiūrį į pasaulį įveldamas mokslinių elementų, todėl jis jau nėra toks išskirtinis. Na, o tas mano paties pasakymas "paveikslą be rėmų" mane paskatino tokius paveikslus parinkti. Stengiausi derinti pagal koloritą (po ryškaus raudono baltas - akims poilsis, o mėlynas pabaigai dar labiau suteikia lengvumo)
Tekstas kaip tekstas, bet nuotraukos-paveiklai super