KūrybaNovelė
Pirmadienio ryto nuotykiai
Tai antrasis mano plačios apimties kūrinys ir jau turėdamas šiek tiek patirties bandysiu labiau sudominti jus kūriniu "Pirmadienio ryto nuotykiai". Nežinojau, kurį žanrą rinktis, turbūt labiausiai čia novelė. Esu nuotykinės literatūros mėgėjas, todėl pateiksiu jums savo kūrybos pavyzdį:
PIRMADIENIO RYTO NUOTYKIAI
Pirmadienio rytas. Miegu. Girdžiu, skamba kažkur girdėtas garsas. Žadintuvas. Nieko nesuprasdamas iš po miego staigiai pakeliu dešinę ranka, pagriebiu telefoną esantį kairėje ir pakišu po pagalvę. Bet jis skamba toliau ir vis garsiau. Neištvėrusios garso atsiveria akys, keliasi galva. Išsitraukiu telefoną iš po pagalvės ir išsijungiu žadintuvą, kuris tikriausias buvo kaimynų girdimas. Dar pasėdžiu keletą minutėlių ir leidžiu kojas ant žemės, keliu užpakalį ir bandau stotis. Pirmas bandymas nesėkmingas, nugriuvau atgal į lovą. Bandau antrąkart, jau šiaip ne taip pavyksta išlaikyti pusiausvyrą. Tamsu aplinkui, nematau net stalo, kuris tiesiai prieš mane. Bandau eiti į kitą kambario galą, kuriame šviesos jungiklis. Pirmas žingsnis ir užkliūnu už stalo. Griūnu veidu į žemę. Rankas užspaudė pilvas. Traukdamas jas nubrozdinau užkliudydamas tarp grindinio lentelių esantį plyšį. Keliuosi. Pajaučiu, kad skauda kairiąją koją. Prisiminiau, kad vakar ją pasitempiau šokdamas per kaime tekantį upeliūkštį. Atsistojęs toliau vykdau jungiklio paieškas. Staiga kaktomuša atsitrenkiau į spintą. Jau supratau, kur esu. Jungiklis už tos lūšnos į kurią ką tik atsimušiau. Liesdamas spintos kraštus bandau apeiti ją ir jau apčiuopiu iškilimą sienoje. Taip, čia tikrai tai, ko ieškojau. Paspaudžiu ir blykst. Ryškios šviesos spinduliai pataikė tiesiai man į akis. Jie buvo tokie galingi, kad laimėjo kovą prieš manuosius matymo organus. Jie atsigavo tik maždaug po ketvirčio minutės. Einu pro duris tiesiai į dušą, ir vėl griūnu. Matyt, užkliuvau už slenksčio. Keliuosi ir einu toliau dušo link. Įėjau, nusiprausiau ir pajaučiau palengvėjimą, staiga pradedu blaivytis padauginęs miego. Ne. Pritrūkęs jo. Išsivalau dantis, bet jau pabaigęs šį, labai nuobodų procesą suprantu, kad kažkaip ne ta šepetėlio spalva. Pažiūrėjęs įdėmiau pamačiau, kad jis brolio. Negerai, dabar kenksmingų jo burnos bakterijų prisigaudžiau. Bet gal gerai, sunkiai susirgsiu ir mokykloje nepasirodysiu. Nors taip nebūna.
Pirmąkart kai ką sėkmingai atlikęs: grįžęs į miegamąjį pradedu rengtis. Apsirengęs pradėjau jausti kažkokį diskomfortą. Žiūriu, ogi marškiniai tai atvirkščiai. Pradedu nervingai plėšti juos nuo kūno ir... matau dvi sagas ant žemės. Ieškau mamos siūlų. Suradęs juos pradedu kažkokiais būdais tvirtinti sagas. Išėjo labai kreivai. Ir dar iki kraujų subadyti pirštai. Dabar suprantu, kam buvo reikalingos siuvimo pamokos.
Dabar jau taisyklingai užsidėjęs tuos languotus marškinius einu į virtuvę ir randu skanumyną: šiltus blynus su mėlynių uogienę. Mmm, kaip skanu. Puolu prie stalo ir nespėjau savęs sustabdyti. Padariniai: skaudantis du mažiausieji dešinės kojos pirštai. Trenkiau juos į aštrų stalo kampą. Bet nepaisant to baisaus skausmo pradėjau be saiko kimšti tuos skanėstus tėkšdamas juos į dubenėlį su mėlynių uogienę. Apsitaškiau visus marškinius. Pavaliau su drėgnu rankšluosčiu, tikriausiai išdžiūs. Grįžtu į miegamąjį pasiimu mokyklinį švarką, užsidedu ir ieškau raktų, kurie visą laiką būna dešinėje kišenėje. Bet jų nėra. Pradedu versti visus stalčius, spintas, kitų rūbų kišenes. Kol kažką užčiuopiau kairėje švarko kišenėje. Taip, tai tie raktai. Absurdas kažkoks, visus namus išverčiau aukštyn kojom, o pasirodo jie būna kitoje kišenėje.
Staiga išeinu pro duris, apsižiūriu ar tikrai viską pasiėmiau. Piniginės nėra. Grįžtu atgal jos pasiimti. Suradau ją, dabar jau tikrai viskas. Telefonas, piniginė, raktai, kuprinė, viskas. Gerai, puiku. Jau rakinu duris ir griuvinėdamas čiuožiu ledu į tiek vargų keliančią mokyklą.
2012-01-14

Komentarai
Juokiausi puse teksto 😘 O dar labiau juokino žanro išskyrimas - "nuotykinė literatūra" xD
O man kažkaip nuobodoka buvo skaityti... Lyg ir viską šį kartą neblogai, tvarkingai surašei, bet va kažkaip skaitai ir neužkabina, net neįdomu, kas bus toliau. Na, bet gal čia tik man taip.
Auga perspektyvi jaunoji karta 😃 Rašiniukas kažkuo priminė "Metamorfozę" 😄 Ryto agonija, skausmingas humoras su nė kiek nenuslėptu skausmu 😃 Šauniai, šauniai. Keliose vietose neišlaikiau nesusijuokusi 😘