Raštai pagal Einarą, Nr.10

RAŠTAI PAGAL EINARĄ

 

Nr.10                                                   2015 m. rugpjūčio 10 d.                                       Kaina: 0 €

 

Šioks toks jubiliejus.

 

„Raštai pagal Einarą“ sutinka savo jubiliejų. Nors šio informacinio elektroninio skaitalo leidyba per pastaruosius 13,5 mėnesio buvo labai nenuosekli, tačiau kaip gerb. A.Kaušpėdas kadais sakė „Antis gyva!“, panašiai ir mes skelbiame, kad šio leidinio autoriui įkvėpimo, laiko ir pastangų vis dar pakanka. Tačiau jis tyliai savyje visada tikisi atitinkamo atlygio – diskusijų sukėlimo ar bent jau žmonių pastebėjimo. Kol music.lt stagnuoja, bandysime pergyventi laikus, kai žmonės sugrįš iš palapinių gamtoje ar kelionių po pasaulį bei vėl atras laiko pasiausti mūsų mylimame music.lt portale. Taigi, jubiliejų sutinkame šiek tiek liūdnokai, bet su didelėmis viltimis ir užsidegę optimizmu.

 

Tolimesni prastos liaudies išdirbinėjimai: mėgstamos pramogos!

 

Devintajame mūsų leidinio numeryje apžvelgiau mūsų liaudies nepagarbą šiuolaikinei liberaliai žiniasklaidai, pavyzdžiui tokiai, kokią demonstruoja gerb. A.Užkalnis. Šiandien esu užsidegęs pakritikuoti prastuomenę dėl šios nevykusio skonio kitoje srityje.

Prieš savaitę visi stebėjo, kaip mūsų elitas švenčia šventę pievoje greta mano gimtinės. Tiesa, proga nemaža – 25 metų sukaktis Vikondos koncernui. Tačiau visa šio renginio koncepcija man pasirodė labai žiauriai (šis žodis vartojamas tiesiogine prasme) archajiška ir nuvertėjusi. Mes jau n metų turėjome ledų šventes, o šiame renginyje yra vienintelis skirtumas – ledų niekas nemėtė. Tačiau mūsų mylimas Thomas Anders’as linksmino žmones, kaipgi galima ignoruoti šį faktą (kitų atlikėjų minėti nesiverčia liežuvis). Grįžtant prie koncepcijos, tai ji tokia – šventė dviems klasėms – elitui, ėdančiam silkes prie stalų ir prastuomenei, atėjusiai išgirsti kažko negirdėto (mūsų vidutinio amžiaus gyventojų grupę leipsta dėl tokių kaip Thomas Anders), ale pasimėgaut nemokama pramoga. Taigi, ši nesuprantama praraja tarp dviejų klasių mane pykina. Primena socialistines Markso teorijas praktiniu pobūdžiu, ne kitaip. Tokios šventės labiau tiktų dar niekieno nepamiršto kūjio ir pjautuvo, o ne modernios trispalvės fone. Be to, ką žiniasklaida vadina elitu, man net šiurpu darosi – prieštaringos reputacijos politiką, kuris pastaruosius dešimt metų turi rimtų reikalų su teisėsauga, keletą vietos verslininkų ir politikų, kažkokį tai dizainerį ir kelias „žvaigždutes“, kurių nuotraukos figūruoja žurnale „Žmonės“ kartkartėmis. Per tą mūsų žiniasklaidą net pamiršau tikrąją žodžio „elitas“ reikšmę.

Tačiau visiškas topas šioje istorijoje buvo mano tėvų argumentas – „visiems šventė patiko, o tu čia kažką bandai pasakyti, lyg kažkuo išskirtinis būtum“. Štai kaip prastuomenės vaikai yra inspiruojami tėvų išminties, kurioje yra raudonų atspalvių. Teiginys, vertas naujos socialinės analizės. Jei šią citatą išgirstų psichologai ar aktyvūs kovotojai už vaikų teises, plaukus pašiauštų ir pradėtų rėkti ant visos Lietuvos. Bet esmė vis dėlto yra, kad visiems šventė patiko. Tada smagu. Prastuomenė patvirtina, kad nemokama pramoga yra gera, nepaisant socialinių subtilybių, esančių tame reikale. Dabar tegu visi Kėdainius prisimena kaip prastuomenės miestą, kurio gyventojai su mielu noru eina į negražiai tam tikro socialinio sluoksnio atžvilgiu rengiamas šventes, kurių rengėjai pasižymi ne itin gera reputacija. Svarbu, Viktoras leidžia žmonėms pasilinksminti, joks kitas taip neleidžia.

Dar vienas momentas, kurį norėčiau aptarti šioje rubrikoje, yra mūsų poilsiautojų nepagarba. Tiesiai šviesiai skelbiu – praeities laikų retrospektyva arba kurortu, sustingusiu laike vadinama Palanga tapo ir šiukšlynu. Fekalijos plaukioja po vandenį, niekas nespėja nuo pakrantės šiukšlių ir butelių rinktis, centrinėse gatvėse amžiais daužomi snukiai, marozai su treningais ir kiaunės su aukštakulniais demonstruoja madas (iš Mariaus Jampolskio ir Irūnos Puzaraitės nuotraukų net juokiausi, bet graudžiai). Kultūriškai atsilikusi visuomenė renkasi į Palangą ir ten save gan sėkmingai realizuoja. Na ir puiku. Bet kam lipti girtiems į jūrą ir dar į zoną, kur ženklai „Duobės! Maudytis draudžiama!” pastatyti. Mano siūlymas – šiukšlintojams ir snukių daužytojams reikia didelių baudų, o ne simbolinių. Už kultūrą, aišku, nebaudžiama, bet jei Palanga galėtų atgyti ir performuoti savo rekreacijos sistemą (kad ir pradėti nuo kavinių muzikos repertuaro keitimo), tai gal daugiau prastuomenės nukryptų į nuošalesnius kampelius, kur niekas nestebi, ar tu geri ir kaip tu rengies. Tačiau sunkiausia yra gamtai. Gerbkime ją, kad ir kokie nemokyti esame. 

 

Filosofijos kampelis: kaip sunku gyventi?!

 

Padejuokime visi kartu. Žmogaus išpindėjimas man darosi graudus veiksnys, o dar labiau skaudina faktas, kad pats esi išpindėjęs ir sugebi ramia sąžine kritikuoti kitus (nes rami sąžinė yra išpindėjimo bruožas). Taip, tokie savikritiški šiuolaikiniai mąstytojai, tokie kaip aš. Tačiau negaliu nepastebėti, kaip žmonės vėsiu laikotarpiu liepos antrojoje pusėje dejavo, kad šalta ir nori, kad vasara sugrįžtų, o kai tai atsitiko, nuomonė visai apsivertė. Tai dabar dekit pragare. Kadangi aš nesu jautrus orui, tai man nebuvo labai didelio nervo, kad liepa vėsi, o rugpjūtis deginantis. Taigi, sunku gyventi, nes niekas nesukuria mums optimalių sąlygų. Sėdėkim ir nekantriai laukim, kol mokslininkai sukurs viską, kas tik įtiks žmogui. Nors tai neįmanoma dėl dviejų priežasčių – žmogaus patenkinti greičiausiai neįmanoma, o jei ir įmanoma, tam reikėtų kelių pasaulio pabaigų. Reziumė: mažiau dejuokime ir pasikalbėkime apie linksmesnius dalykus. Vien dėl dejonių atsisakymo vidutinė gyvenimo trukmė pakils ženkliai – tokia mano hipotezė, bet psichologai galbūt pritartų.

 

Savęs apmąstymai – kai grįžti prie režimo!

 

Pirmoji vasaros pusė, gal net teisingiau būtų sakyti du trečdaliai, buvo nesąmonė, tarpsnis, kurį geriau ištrinčiau iš savo biografijos. Netvarka, ėjimas miegot ryte ir kėlimasis prieš vakarą (nenormalu, žinau!), ir net nežinau, ką veikiau visą tą laiką – nematau jokių sau naudingų rezultatų. Toks jausmas, kad didžiąją dalį pramiegojau, o atėjo rugpjūtis ir staiga pradėjau daryti įdomius ir naudingus darbus: atgaivinau raštus, atsiverčiau knygą (nors skaitymas lėtas, skiriu mažiau nei valandą per dieną), nuosekliai klausau ir vertinu muziką, galbūt netgi atgaivinsiu savyje recenzentą. O kiek gerų 2015 metais išėjo albumų, kurių net neaptariau (Leprous, Steven Wilson, A Forest of Stars, Anekdoten, echolyn, Van der Graaf Generator, Cradle of Filth, Elder, Muse naujieji darbai tikrai vieni iš tų, kurie buvo daugiau ar mažiau įkritę į mano klausomiausiųjų sąrašus, jau nekalbant apie tuos, kuriuos esu tik girdėjęs, bet nelabai pamėgęs… o dar kiek įdomybių laukia rudenį!). Pagaliau atrandu laiko tiek mokslams, tiek žaidimams (jei naujus ieškojimus šachmatų teorijoje vadinsime žaidimais). Ir smagiausias dalykas iš visų – pagaliau sugebu nueiti miegoti normaliu laiku – tebūnie ir antra valanda nakties, bet vis ne penkta ar šešta ryto, kaip buvau įpratęs ir niekaip negalėjau atprasti nuo tokio režimo birželį ir didžiąją liepos dalį.

Greitai įeisiu į tobulos tvarkos režimą, nes išvyksiu į Nidą labiau savo disciplinos, o ne rekreacijos reikalais. Būtinai pasisveikinsiu su jumis iš kurorto, kuris pastarosiomis dienomis vadinamas kurortu „intelektualiesiems“ (ne kiaunėms ir marozams, kuriuos traukia Palanga). Galbūt vienuoliktasis Raštų numeris bus ruošiamas jau man esant Nidoje.

Reziumuoju savianalizę – jaučiuos gerai, nes mano produktyvumas pradeda augti. Gaila, kai mano atostogos jau ritasi pabaigos link.

 

Muzika: Dream Theater topo apibendrinimas.

 

Kaip mano skelbiamų publikacijų sekėjai jau pastebėjo, paskutinę savaitę sudarinėjau 50 mėgstamiausių Dream Theater kūrinių sąrašą, papildžiau jį komentarais ir dainų įrašų nuorodomis, taip pat surikiavau albumus mėgstamumo tvarka. Bet kol kas tai tebuvo music.lt portalo ribose. Ne pirmą kartą jau nusprendžiu išsiplėsti į Youtube ir ten paskelbti savo topus (bet paskutinis, vienintelis kartas, kada tai dariau, nebuvo sėkmingas – staiga persigalvojau ir ištryniau savo nevykusį „Van der Graaf Generator“ dainų Top 25). Formatas kiek kitoks – audiovizualinė demonstracija, pareikalausianti tik 15 minučių. Privalumai: kūriniai išgirstami jų neieškant (tiksliau, jų ištraukos) ir nereikia sukti pelės ratuko, kaip reikia tekstinėje topo versijoje. Trūkumas yra vienas - topas neargumentatyvus. Tačiau vis tiek pačiam smagu kažkuo pasidalinti platesnėse erdvėse. Štai ir jums parodau paskutinį klecką, uždrėbtą ant šitos Dream Theater topo istorijos. Skelbiu šią temą uždarytą ir laukite kitų mano muzikinių apžvalgų (kas tai bebūtų – recenzija, topas ar mano atradimų sąrašas). 

 

Pramogai: laiptažodis geografams.

Nr.2

 

Ir vėl mes grįžtame prie geografijos, šįkart – Lietuvos geografijos. Pirmasis žmogus, pateikęs šio laiptažodžio atsakymą, bus apdovanotas vienu reitingo tašku (per didelis skatinimas veda į išpindėjimą, kaip mes visi žinome). Sėkmės!

1. Nemuno intakas, paprastai vėsi upė šiltuoju metu.

2. Giliausias Lietuvos ežeras.

3. Miestelis Kuršių nerijoje.

4. Žemaitijos miestas.

5. Miestas, kurio apylinkės pasižymi neįprasta tautine gyventojų sudėtimi.

6. Miestelis, kurio apylinkėse, istoriniais duomenimis, stovėjo didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūrinė pilis.

7. Ežero tipas pagal duburio kilmę, kurių Lietuvoje nėra.

8. Žymus piliakalnis Telšių rajone.

Komentarai

Konditerijus

Gargždai dar būna

einaras13

Nagi, nejau nežinot daugiau Žemaitijos miestų (ne vien Telšiai, Šiauliai ir Kretinga Žemaitijoje yra)?

Blissful

Tikras galvos skausmas šitas laiptažodis. 1. Merkys? 5. Šalčininkai? Man gaunasi atsakymas RUOTČIAI, bet abejoju, kad toks vietovardis gali būti :D Nors pagooglinus "Ruotčius", meta RuoŠčių kaimą, tada 4 klausimo atsakymas būtų Telšiai, nors vienu langeliu per daug. Ai, žodžiu, pasiduodu

einaras13

Geltoni langeliai susideda į žodį, net galiu patikslinti, vietovardį. Ir visos raidės eina iš eilės nuo pirmos ligi pat aštuntos. Kiek žinau, Šešupė nėra labai taki (jos debitas nedidelis) ir ji nėra versminė upė, vanduo turėtų gerai įšilti. Tauragnas ir Juodkrantė teisingi. 4. Pabandom šį klausimą atsidėt į galą, nes variantų yra, teks žiūrėti pagal tai, kokia raidė labiausiai tinka į geltoną langelį (kaip sakiau, žodis tvarkingai susideda iš viršaus į apačią). 5. Kaišiadorys turbūt yra labai lietuviškas miestas, nežinau, ar ten galėtų būt kokių nors specialių nukrypimų nuo statistikos. Nei apie rusų ar lenkų didelį kiekį Kaišiadoryse nesu girdėjęs. Medininkai ir vulkaninis gerai. 8. Spėju, kad g raide geltonas žodis nesibaigs, todėl pirmąjį variantą galima atmesti.

Alvydas1

Ar geltoni langeliai susiveda į žodį ar sakinį? Jei ne, tuomet mano spėjimas. 1.Šešupė 2. Tauragnas 3. Juodkrantė 4. Šiauliai? Kretinga? 5. Kaišiadorys 6. Medininkai 7. Vulkaninis 8. Džiugas? Šatrija?

einaras13

Smagu, kai gali kambary užsibarakaduoti. Pas mane, antram aukšte, esant skardiniam stogui, prikaitina tiek pat, kiek ir būna lauke, tad man tas pats, kur būti. Ir geopolitiką aš taip pat mėgstu (tarp kitko, ir visada teigiau, kad geopolitika yra vyriška disciplina)

4Blackberry

Man irgi geografija mažiausiai patiko, man ji tikra kankynė būdavo. Bet čia labiau mokytojos kaltė. Man geografija įdomi tik tiek, kiek aprėpia kitas šalis ir jų kultūrinius skirtumus. Matai, tau gerai, kai vaikystę leidai su žemėlapiu rankose. Mano rankose būdavo tik žaislai ir vaikiškos knygutės

einaras13

Man geografija buvo viena prasčiausių pamokų mokykloje, bet net ir ją sugebėjau mokėti. Tiesą sakant, mano vaikystė buvo su žemėlapiais rankose, aš į geografijos pamokas atėjau jau daug ką žinodamas. Vienintelis dalykas, su kuo nedraugauju, tai yra kvaila politinė geografija. O viešpatie, kas ten per pieva. Atsimenu tik katras ūkio sektorius yra katras. Daugiau nenoriu iš tos serijos nieko girdėti. Laimei, jau metus laiko nebegirdžiu.

4Blackberry

Man su Lietuvos geografija iš viso liūdna, nei vieno atsakymo nežinau. Tik kelis numanau.

einaras13

Man bent jau atrodo, kad langelių ir raidžių skaičius čia sutampa.

Silentist

Miestelis Kuršių nerijoje būtų Juodkrantė, bet viena raide dar lieka

einaras13

Prastos jūsų geografijos žinios... Tokiems žmonėms mėgstu sakyti „ar tik ne laikas grįžti į mokyklą?“.

Silentist

aktyviai pinduliuojanti saulė išpind uliuoja daug pindulių .... o jei rimtai, sunkus man buvo laiptažodis. iš atminties išsprendžiau tik 2-ą poziciją

4Blackberry

Vasara atsitiko... Na, žiūrėsim, kaip bus rugsėjo mėnesį.

einaras13

Staiga music'as ištuštėjo. Tai tėra vienintelė problema.

4Blackberry

Aš iš pat pradžių palaikiau šią tavo dienraščio/savaitraščio/mėnraščio, ar kaip jį pavadinsi, idėją, bet dabar toks jausmas, kad tik gaišti laiką visą tai rašydamas, nes savo pagrindinio tikslo taip ir nepavyksta pasiekti. Nebent darai tai dėl savęs. Jei nori sulaukti daugiau dėmėsio, patariu reklamuotis. Tik reklama pritrauks skaitytojus, o taip ir "diskutuotojus", nes iš niekur jie neatsiras ;) Na ir žinoma, rašyti visada reikia profesionaliai, nes nekokybiškas darbas irgi netrauks skaitytojų...