Sacrosantum silentium (III dalis: ramybė ir dvasia)

Pastarosiomis dienomis labai mėgstu pabūti visiškoje tyloje, pasilikti su savo mintimis ir sąžinės balsu. Vos ne medituoju... Bet mano galvoje kažkas negerai. Mano mintyse tik pabaigų vaizdai, o pradžių nematau. Kažkas labai negerai. Reikia nuimti galvą ir pakratyti ją taip, kad visi tie blogumai išlėktų. Bet realiai pamąsčius, to padaryti neišeina. Na, negerai. Tai mane tiesiog žudo. Ta vasaros tuštybė, ta minčių niekybė ir nulinis savo bet kokio darbo produktyvumas... Oi, negerai. (atleiskit, kad taip dejuoju)

Aš nebeįsivaizduoju, kaip aš anksčiau išgyvendavau vasaras. Ta gyvenimo rutina tiesiog kankina. Aišku, anksčiau dar būta lakios fantazijos, nusipiešdavai galvelėję herojų ir su juo žaisdavau. Tie laikai išnyko. Man reikia šoko. Gero žaibo tiesiai į galvą. Nes jau nebesuprantu, kas vyksta.

Artėja įvykiai. Atrodo taip toli, o iš tikrųjų liko nedaug. Rutina ir vėl didina laiko tarpus, ir vėl vaizduoja varginančias ateities projekcijas. Reikia kažkaip taisytis nuotaikas. Dabar suprantu, kad dabartis nelygu ateičiai. Bet nuo dabarties priklauso ir ateitis.

ELP ir King Crimson - šiek tiek praskaidrina mano sielą, verčia maloniai jaustis. Štai, music'e, ačiū, kad padėjai rasti tikrąją, mano sielos muzika. Progresyvusis rokas tiesiog vau...

Tebūnie taip, kaip Dievas davė. Aukščiausio lygio nepasieksiu, todėl gal geriausia paklausyti geros muzikos, o vėliau pabūti ramybėje valandėlę.




Komentarai

4Blackberry

Na, nesvarbu, tikrai man pasisekė, nes pastarieji tikrai trumpi.. O tavieji labai patrumpėjo, dabar vienas juokas perskaityt, o dar tie paveikslėliai kažkaip palengvina skaitymą ;) Nesvarbu, man dažnai tokie atvejai būna, susigundau, o paskui nespėju kažko :D

einaras13

Juk niekas tokių didelių dienoraščių, kaip aš, nerašo. Užtat tikiuosi, kad ilgai netruksi...

4Blackberry

Na gerai, dabar per tave skaitysiu visus dienoraščius iš eilės ir atidėsiu kompiuterio išjungimą :D