Smalsus optimizmas. Grožio piešiniai.

Nežinau. Absoliučiai nieko nebežinau. Kas dedasi išorėje, kas dedasi viduje. Savęs nebesuprantu, pasaulio dėsnių nebesuprantu. O gal ir nereikia suprasti. Gal gyventi nežinomybėje yra įdomiau nei bet kokiomis kitomis aplinkybėmis. Bet smalsumas laimi. Jis ... neįveikiamas.

Šiandien nors ir sėdžiu užsirakinęs prie music'o, bet pajaučiau, kad ir sėdėjimas music'e gali būti įdomus. Nesibaigiantys monologai ir dialogai, suprantantys mano minčių skaitytojai ir na... tiesiog puiki draugija. Nors ir virtuali. Bet ko daugiau reikia? Pirmiausia reikėtų klausti, ar mes kažko norime? Taip, mes norim, kad viskas būtų kuo geriau. Reiškia, reikia puoselėti ne konkrečius norus, bet bendrą faktorių: optimizmą. Aišku, jame užmigti ir nereikėtų, reikia stengtis išlaikyti optimizmą ir stengtis viską atlikti taip, kad išsipildytų tavo optimistinės vizijos. Tai yra svarbi fantazijų ir realybės sąsaja.

Grožis. Šiandien jis tiesiog puikus. Nors aš jo neregiu, aš jį girdžiu, bet klausa mano jautresnė ir atrodo, kad daugiau jokių reginių ir nereikia - o svarbiausia tai, ką girdi. Kartais pagalvoji, ar geriau neturėti regos, ar klausos? Šis klausimas neatsakomas, bet visapusis grožis svarbus. Šio klausimo esmė ne "kaip mes be to gyvensime?", bet "kuo mes grožėsimes?".

Ir vėl mano miela prieblanda.

Pianinas, akordeonas, dūdelė ir varpas - kuri nesuvokiamą garsų visumą ir džiaugiesi visu tuo. Tavieji kūriniai visada bus mieli. Tavo sudaryta atmosfera visada bus tau palanki ir įmanoma išgyventi. Viskas, kas tavo yra niekieno kito. Tai, tavo neliečiamas ir nepriklausomas pasaulis, kuriuo grožiesi tik tu. Ir nieko daugiau. Jei to nebūtų, nebūtų tavo sielos, tavo vidinio pasaulio, neturėtum ir asmeninės nepriklausomybės. Visa tai - tavo gyvenimo ašis, kuri viską dalija asimetriškai. Priklauso nuo to - kaip tu nori gyventi...

Sąmonės srautas. 22:32 - 22:36 / 2012.07.20

Visada mėgau rašyti tokius šlamštraščius, pliurpraščius ir kitokius -raščius. Kaip tik jų nevadinęs? Grožis mane valdo, teikia įkvėpimo. Tai štai.

"The clouds have gathered and exploded now:

axes shattered, there is no North or South."

Peter Hammill (Van der Graaf Generator) - After the Flood, 1969 m.

Kokią katastrofą žodžiais įmanoma nupiešti. Vieni gražiausių žodžių. Įsivaizduoju sugautus ir sprogstančius debesis. Kartais tai, kas nesprogsta, ima ir susprogsta. Tada... kas tada? Katastrofa...

Norėčiau pamatyti tuos sprogimus. Visą pasaulio pabaigą. Meteoritas krenta ir sudūžta viskas, ką žmonija nuveikė per daugybę tūkstančių metų. Įdomu būtų tai pamatyti iš išorės. Bet tai, kas neįmanoma, tegul ir lieka neįmanoma. Tik vienas perspėjimas dėl optimizmo: neįvaldykite jo per stipraus. Nepieškite neįmanomų ir neišpildomų fantazijų, nes tai gali griauti jūsų mąstymą.

Ilgas labai dienoraštis. Nežinau ar perskaitysite.

P.S. Jei mano žodžiai kvaili, rėžkite tai tiesiai į komentarus.

Nemėgstu, kai žmonės išsisukinėja arba meluoja.

Skiriu šį dienoraštį cccrazyggirl, kuri manau, susivoks (ji žino, apie ką aš)

2012. 07. 20 / 22: 46

Einaras S.

THE END




Komentarai

einaras13

Iš tikro tai niekur prasmės nėra...

prieblanda

Ieškot jūs prasmės ten, kur jos visai nėra.

V3rtig0

Tada nepavydi ir manojo(kuris ne itin daug skiriasi nuo tavojo), nes vis dar kamuoja tokie klausimai... Manau, tai yra arba brandžios, arba kaip tik nesubrendusios asmenybės bruožas, tik va nuspręsti tiksliau - jau ne mano kompetencijai.

einaras13

Galiu pasakyti tai: Visų pirma: tikrai ne kiekvienas paauglys rūpinasi tokiais klausimais. Manyčiau, tokių netgi reta. Jie bando suprasti ir kopti savo bėdas. Manau, net ne visi supranta: kas ta egzistencija. Taigi, ką jau kalbėti apie tokius dalykus. Antra: ne vien paaugliai svarsto tokiais klausimais... Trečia: tie klausimai man šiek tiek įkrėčia naudingo supratimo apie visą tai, ką aš šneku dienoraščiuose. Gal tai tik lavina mano supratimą apie pasaulį ir apskritai loginį mąstymą. Bet ketvirta, ir svarbiausia: visi tie tiesos ir prasmės ieškojimai man yra malonūs, nes žadina šiokį tokį smalsumą. Ir čia suveikia paaugliškas instinktas: pažinti kuo daugiau ir jaustis protingesniu...

prieblanda

Visada sakiau, kad prieblanda yra ypatingas metas :) O šiaip taip pagalvojau, nepavydžiu aš tau tavo amžiaus, tie paaugliški egzistenciniai klausimai, gyvenimo ar dar kokių prasmių ieškojimai, bandymai susivokti kas esi ir kodėl taip o ne kitaip...

velniux

Šedevrais . Nepyk, bet juokingai nuskambėjo. Tikiuosi čia buvo ironija .

einaras13

Oho... Nesitikėjau. Aš maniau, kad šitas dienoraštis yra menkniekis palyginti su kitais mano šedevrais.

cccrazyggirl

Dienoraštis ? Man ? :) Pasvirę žodžiai puikūs . Nežinau , ar tai dėl to kad gale mano nick'as , bet manau šis dienoraštis vienas geriausių kuriuos esi parašęs :)