Top 50 Gentle Giant dainų

Aš prieš dvejus metus (2014 m. rugpjūtį) sudariau Top30 Gentle Giant kūrinių, kuris, pastebėjau, iki šiol vis dar turi nemažai logikos man, tačiau jį būtina keisti, nes Gentle Giant repertuare atradau įdomumų ir netikėtumų, kurių iki 2014 m. net nebuvau pastebėjęs, todėl nusprendžiau restauruoti savo nuomonę apie Gentle Giant praplėsdamas topą iki 50 kūrinių ir pakeisdamas daugybę pozicijų. Šalia komentaro apie kūrinį laužtiniuose skliaustuose pateiksiu jo poziciją praeitame tope ir pamatysite, koks kartais kardinalus yra nuomonės pokytis vos per dvejus metus reguliaraus GG diskografijos klausymo.

Pateikiu video nuorodą, 50 dainų sąrašas 15 minučių siužete:

50. His Last Voyage [29.]. Įdomi baladė su intriguojančia instrumentine partija viduryje, tačiau ji lėta, nepernelyg užkabinanti. Ramiam paklausymui tinka.

49. An Inmate's Lullaby [-]. Labai specifiškas kūrinys, kurį galima vadinti eksperimentine balade. In a Glass House stiliuje, kūrinys, kuriame pagrindiniu instrumentu turbūt galima laikyti mušamuosius. Nusprendžiau dėl tokio neįprastumo jam suteikti vietą šiame sąraše, nors paskutiniu metu svarsčiau, ar jį reikėtų pakeisti vienu Civilian albumo kūriniu „Shadows on the Street“ (įdomiai švelni trijų minučių daina su mistiškumo jausena paskutiniame kritiškai vertinamame GG albume), tačiau An Inmate's Lullaby yra iš meninės pusės įdomesnis.

48. Isn't it Quiet and Cold? [„vertas paminėjimo“].  Debiutinio albumo neilgas kūrinėlis, irgi ramus ir švelnus, su daugiau styginių instrumentų, kaip prideda debiutuojantiems Gentle Giant. 

47. The Power and the Glory [-]. Originaliame „The Power and the Glory“ albumo įraše kažkodėl šis kūrinys nepasirodė, bet 3 minučių poprokiškas hitas mane pakankamai užkabino, kad duočiau 47 vietą.

46. Give it Back [-]. Interview yra toks kontrastingas stilistiniais aspektais, kad net ir 10 kartų jį perklausęs nesuprasi, ar tai labai blogas, ar tai labai geras albumas. Štai čia yra reggae gabaliukas. Nesu reggee klausytojas, bet GG muzikos bruožai man šią dainą padarė prieinamą ausiai.

45. Memories of Old Days [-]. Ilgiausias kūrinys tame nelaimingame „The Missing Piece“ albume, nuo kurio diagnozuojamas Gentle Giant muzikalumo krachas. Taip, 7 minučių baladinio tipo kūrinys, kuriame instrumentalumo aukštumų mažoka, tik įdomi melodija galėtų užtarnauti 45 poziciją mano sąraše.

44. Working All Day [-]. Taip, eilinis sunkiai skambantis kūrinys iš „Three Friends“. Jei reikėtų apibūdinti atmosferą jo klausant, aš pasakyčiau „tuščia kaip skylėj“. Galbūt jis skamba neblogai, tačiau manęs visiškai nesužavi. 

43. Think of Me With Kindness [-]. Dėl šitokio sprendimo tų "gražiųjų" Gentle Giant klausytojai mane gali užmušti, bet 90% Gentle Giant gerbėjų sutinka, kad tai silpniausia „Octopus“ daina (aš vis tik manau, kad Dog's Life dar silpnesnė). Gerai, gražu, pasigroži ir numeti, bent jau taip aš tokią dainą traktuoju.

42. On Reflection [-]. Vat čia mano nuomonė su Gentle Giant kritikais, kurie labai palankiai vertina šį kūrinį, išsiskiria. Man labai įdomi pirmoji dainos dalis, kur muzikantai varo a cappella su perkusijos pagalba nebent. Tačiau tas vėlesnėje stadijoje prasidedantis baladiškas skambesys man varo nuobodolį. Tokia dipoliška daina, kur vienas polius mane traukia, o kitas atmuša. Reiškia, harmonijos klausantis neaptikta ir aukštesnės pozicijos nei 42 būt net negali.

41. Raconteur Troubadour [-]. Video girdėsite instrumentinėje dalyje esančią trimito ir smuiko interliudiją, kurią aš labai mėgstu. Instrumentaliai tai komplikuotas kūrinys, man patinka paklausyti kartais jo, tačiau į mėgstamiausių kategoriją neįsipaišo niekaip. Daugumą GG fanų sutinka, kad šį kūrinį yra sunkoka pamėgti.

40. Mobile [21.]. Šiame tope skriaudžiu „Free Hand“ albumo kūrinius, nes vat man kažkuo jie problemiški. Mobile skambėjimas yra įdomus, tačiau jokio didelio excitement kažkurioj vietoj nepagauni. Jį atradau būtent tada, kai sudarinėjau top30, ir net išrašiau 21 vietą, tačiau po to atvėsau „Free Hand“ albumo atžvilgiu ir dabar turiu skirti beveik dvigubai žemesnę poziciją.

39. Just The Same [-]. Dar vienas iš „Free Hand“, kuris skamba gan žaismingai, tačiau jokių malonių asociacijų man asmeniškai nesukelia. Tik skirtumas su „Mobile“, kad „Just The Same“ niekada manęs iki drastiško lygio ir nebuvo užkabinęs, visada jį laikiau tik gan vidutinišku kūriniu, lyginant su kitais GG briliantais.

38. Playing The Game [„vertas paminėjimo“]. Šalia top30 sudarinėjau dar ir „vertų paminėjimo“ sąrašą, kuriame išskyriau kelis kūrinius, kurių kandidatūros į top30 buvo rimtai svarstytos, tačiau jiems nepavyko. Tai vat Playing The Game yra toks. Dar vienas žaismingas kūrinys, tik instrumentaliai daug įdomesnis už „Just The Same“, tačiau irgi, manęs asmeniškai niekada giliai nesužavėjęs.

37. Giant [-]. Perliukas iš debiuto, pats pirmasis kūrinys, kurį galima vadinti sunkiuoju GG roku. Galingai skambantis 6 minučių opusas, tačiau debiutinio albumo problema, kad kai kurie kūriniai atrodo ne visai tinkamai išpildyti ir, pavyzdžiui, Giant instrumentinėje dalyje man trūksta to muzikinio potencialo, kuris pridėtų žavesio kūriniui.

36. Aspirations [-]. Dėl šios baladės esu nusiteikęs dviprasmiškai. Ji tikrai graži ir mane jau paliečia, tačiau muzikaliai ji gan skurdoka. Iš šių dviejų skirtingų išvadų išvedžiau vidurkį, kuris nulėmė, kad ji atsidūrė 36 pozicijoje. Tikrai gražus kūrinėlis, norintiems sentimentų rekomenduoju paklausyti.

35. Underground [-]. Paskutiniojo „Civilian“ kūrinėlis, sunkesnis pop rokas yra teisinga etiketė. GG skambesio žaismingumas dar niekur nedingęs ir 80-aisiais, pagrindinė melodija vat kažkuo kabliuojanti ir ši kūrinį, kuris galbūt muzikinio potencialo daug neturi, iškėliau į 35 poziciją. Ar tik nebus kaip su „Mobile“...

34. Valedictory [30.]. Valedictory yra tikrai labai originalus kūrinys. Tai yra „Proclamation“ temos perkūrimas sunkesniu ir lėtesniu skambesiu ir yra paskutinis albumo kūrinys kaip epilogas („Proclamation“ yra pirmas „The Power and The Glory“ kūrinys ir atlieka prologo funkciją). Tas kūrybinis sprendimas mane tikrai žavi, tačiau „Proclamation“ temos atkartojimą kelti į aukštą poziciją vien jau širdis neleidžia, nes būtų neteisybė prieš kitus originalius kūrinius.

33. For Nobody [28.]. Be jokios konkurencijos stipriausias „The Missing Piece“ kūrinys. Skamba užvedančiai, netgi kompleksiškai, ir viskas telpa į 4 minutes. „The Missing Piece“ kritiškame skambesyje šis kūrinys tikras perlas, baigiantis albumą kiek linksmesne gaida, tačiau GG, kurie buvo iki „Interview“, vis tiek yra pakankamai neprilygstami ir net tokiems vėlyvosios eros kūriniams leidžia užimti tik 33 vietą.

32. Timing [-]. Į video įkėliau aštriai skambančią smuiko temą, kuri mane ir pastūmėjo taip iškelti „Timing“. Pastaruoju metu labai palankiai vertinu „Interview“ albumą ir ši kompozicija mane sužavėjo — sunkus, aštrus, šiek tiek kompleksiškas skambesys, kuris manęs visiškai nepatraukė 2014 metais. Dar atsimenu tą momentą, kai sudarinėdamas top30 „Timing“ atmečiau labai greitai kaip kokį eilinį šlamštą iš „Giant for a Day“ albumo. {#}

31. Why Not? [13.]. Žvėriškas „Why Not?“ kritimas tope. Sunkaus roko galingas pavyzdys iš debiuto mane anksčiau žavėjo, tačiau su metais aš darausi jautresnis klausytojas, ieškantis Gentle Giant muzikoje daugiau spalvingumo ir universalumo, ne vien stiprios hardroko dainos su progresyvo atspalviu.

30. All Through The Night [-]. „Civilian“ mėgstamiausias kūrinys, kuris skamba poprokiškai ir hitiškai, kaip ir daugelis to albumo dainų, tačiau man šitas 80-ųjų skambesys kvepia kažkokia švelnia nostalgija ir harmonija. Kažkaip sentimentalus kūrinys. Na, ir manau, „Civilian“ albume jis ir muzikaliai stipriausias.

29. The Moon is Down [-]. Tiek daugelio GG fanų, tiek jau pastaraisiais metais ir mano palankiai vertinamas kūrinys iš „Acquiring the Taste“. Tas antrojo albumo misticizmas ir melodingumas puikiai sudera šioje neilgoje dainoje.

28. Funny Ways [18.]. Praeitame tope turbūt šiek tiek padlaižiavau Gentle Giant klausytojams. Taip, šis kūrinys gražus ir paliečiantis, gražiai skamba smuikas, tačiau tai tėra turbūt visi pliusai vertinant šį kūrinį. Aš ieškau kažko daugiau.

27. Alucard [-]. Alucard dėl savo ekscentriško skambesio man visada gan patiko. Aštru ir sunku, debiutinio albumo klasika, kur progresyvas irgi atsiskleidžia pakankamai ryškiai.

26. So Sincere [-]. Anksčiau labai kritikavau studijinį „So Sincere“ įrašą, lygindamas su tuo, ką Gentle Giant su juo padarė ant scenos (man So Sincere koncertiniai atlikimai 1975 metais vis dar varo nežmonišką nuostabą, kokie meistriški tie muzikantai buvo ar gal iki šiol yra, tik mes to nežinom). Dabar jau adekvačiau įvertinu šį kūrinį, vis tik man pradėjo patikti ir šio originalaus kūrinio studijinis įrašas.

25. Empty City [22.]. Puikus, neilgas, bet pakankamai progresyvus, gražiai ir įdomiai skambantis „Interview“ albumo kūrinys, vertas pozicijos topo viduryje.

24. Three Friends [19.]. Verčiantis iš koto melotrono skambesys verčia šį kūrinį tikru briliantu. Tačiau vienintelė priežastis, dėl ko jis čia tik 24-as — šį kūrinį sudaro viena vienintelė tema be jokių svyravimų. 

23. Mister Class and Quality? [„vertas paminėjimo“]. Nesuvokiau šio kūrinio puikumo aną kartą. Į video įkėliau gitaros solo fragmentą. Tai vienas geriausių Green'o performansų GG sudėtyje, mano nuomone, nors ir trunka gal tik keliolika sekundžių.

22. Another Show [„vertas paminėjimo“]. Neilgas, bet labai įdomiai skambantis kūrinys iš „Interview“. Kažkoks jausmas, kad čia susipyna sunkusis rokas, kažkokia promilė rokenrolo ir progresyvas, o netgi šiokia tokia new wave užuomazga. Štai jums ir „Interview“ visapusiškumas.

21. Cogs in Cogs [27.]. Šiame tope tikrai nusprendžiau gerai įvertinti mano senus gerus mėgstamus kūrinius, tokius kaip „Cogs in Cogs“. Jis visiškai neilgas, bet aš žaviuosi, kiek progrokiško meistriškumo telpa į tris minutes. Patys paklausykit ir suprasit.

20. Knots [20.]. Viskas keičiasi, tačiau „Knots“ pozicija ta pati (stebėtinai). „Knots“ yra tikrai monumentalus kontrapunktinio vokalinio atlikimo pavyzdys, labai originalus kūrinys, tačiau konkurencija didelė ir vien kontrapunktinio atlikimo technikos Gentle Giant dainų kovoje neužtenka.

19. River [7.]. River buvo turbūt pirmasis kūrinys, nuo kurio pradėjau klausytis Gentle Giant, todėl tie sentimentai užpernai turbūt privertė pervertinti kūrinį. Dabar į jį žiūriu blaiviau ir matau, kad net tame pačiame „Octopus“ albume yra daug originalesnių kūrinių, tačiau „River“ muzikaliai irgi yra gan turtingas. Man ypač patinka pagrindinė jo tema, kuri skamba gan neįprastai.

18. I Lost My Head [14.]. „I Lost My Head“ yra dar vienas šaunus ir jau netrumpas „Interview“ kūrinys, į kurį telpa dvi dalys — švelnioji, melodingoji, o po to stipresnė, dinameškesnė ir taip pat melodinga. Būtent šio kūrinio melodingumas, keliantis pasigėrėjimą, užtarnauja jam -nioliktą poziciją tope (nedidelis skirtumas nuo užpernykščio sąrašo).

17. Schooldays [24.]. „Schooldays“ man asmeniškai yra labai keistas kūrinys. Jame visiškai nėra instrumentinio meistriškumo apraiškų, tačiau kūrinio struktūra ir kuriama lengvai mistinė, sumaišyta su šlakeliu nostalgijos atmosfera, kuri, atrodo, stumia ši didelį beveik 8 minučių kūrinį aukštyn sąraše. Nusprendžiau, kad 17-oji vieta yra pats tas.

16. The House, The Street, The Room [10.]. Vienas iš trijų „Acquiring The Taste“ briliantų. Sunki vidurinė instrumentinė dalis, kur gitaristas Green'as vėl sužiba ir neblogas skambesys posmuose šį 6 minučių kūrinį tikrai stumia aukštai bet kokiame sąraše. Šiemet jam duodu kuklesnį vertinimą, dėl tos pačios priežasties, kad, matyt, esu jautresnis klausytojas nei prieš porą metų.

15. The Advent of Panurge [„vertas paminėjimo“]. Laužtinių skliaustų informaciją pasako, kodėl aš nusprendžiau sudaryti naują sąrašą galvodamas, kad užpernykštis yra šiek tiek neadekvatus. „The Advent of Panurge“ yra klasiškai stiprus, visapusiškas „Octopus“ kūrinys, geriausiai reprezentuojantis albumą ir visą grupės muziką koncertuose, vienas žinomiausių Gentle Giant kūrinių.

14. A Cry For Everyone [26.]. Senas geras kūrinys, vienas iš pirmųjų išgirstų Gentle Giant repertuare. Jį visada vertinau ir turbūt vertinsiu palankiai, ir tas vertinimas su metais vis gerėja, jei pastebėsime. Šio kūrinio skambesio tirštumas ir žaismingumas, dinamiškumas mane verčia jam surasti aukštą vietą.

13. Nothing At All [17.]. Tai yra ilgiausias Gentle Giant kūrinys (9 minutės gal ir nelygis progresyviojo roko grupei, bet šitiems vyrukams tiek visiškai pakako geram kūriniui). Išties, viename ir melodingas, ir sunkus, ir net būgnų improvizacija. Viskas telpa, viskas įdomu, geras kūrinys standartiniam progroko klausytojui iš debiutinio albumo.

12. Way of Life [16.]. Su laiku puikiajam „In a Glass House“ albumui meilė dar labiau auga ir „Way of Life“ yra turbūt vienas daugiausiai klausytų Gentle Giant kūrinių per pastaruosius dvejus metus. Žvėriškai kontroversiškas 8-ių minučių opusas, kuriame muzikinių temų yra tiek, kad net pasimeti skaičiuodamas, o galų gale viską vainikuoja keistoka 2 minučių ilgio vargoninė užsklanda. Originalus kūrinys.

11. Free Hand [8.]. Net patį titulinį kūrinį „Free Hand“ sugebėjau šiek tiek nuskriausti. Tikrai geras progresyvas, tikrai, bet kažkodėl kitose dainose pastaruoju metu mačiau daugiau potencialo.

10. Pantagruel's Nativity [12.]. Labai progresyvus „Acquiring the Taste“ kūrinys — antras iš minėtųjų trijų to albumo briliantų. Sunkus, mistiškas, įvairus, vokalo atlikimas įdomus, žodž, tirštas muzikinių idėjų kūrinys, kurį visada smagu klausyti.

9. Proclamation [15.]. „Proclamation“ instrumentinio potencialo tiesiog neįmanoma neaptarinėti. Labai puikus kūrinys kalbant apie puikų kiekvieno instrumento individualų performansą tik aš visada turėjau problemų su susidraugavimu su specifiška jo kompozicija, ypač ta maršišką „Hail to Power...“ dalimi.

8. The Boys in the Band [9.]. Šitas sprendimas vertas įdomaus fakto titulo — geriausias „Octopus“ kūrinys, mano galva, yra vienintelis instrumentalas albume. Bet labai labai turtingas ir puikus instrumentalas. Neįmanoma nesimėgauti. O ką GG išdarinėdavo su juo koncertuose, kada išplėsdavo net iki keliolikos minučių improvizacijų, yra neįtikėtina.

7. The Runaway [11.]. Labai progresyvus kūrinys iš „In a Glass House“ irgi pilnas įvairių muzikinių temų, kaip ir „Way of Life“, bet vienas žavingiausių momentų yra mano video — vibrafono improvizacija. Super! Ir tas monumentalus stiklo dužimo garsas pradžioje sukelia daug asociacijų.

6. Peel the Paint [2.]. Šis sunkus opusas išaugantis iš intriguojančios lengvesnės, kiek viduramžiškai skambančios dalies tikrai pavergė mano širdį prieš keletą metų. Dabar esu šiek tiek „jautresnių“ ausų, tai va, matote pokyčius skaičiuose. {#}

5. Plain Truth [4.]. Na, čia paskutinysis „Acquiring the Taste“ briliantas. Kažkur Youtube buvau radęs 1971-ųjų koncertinį atlikimą, kuris gal ir nelabai geros kokybės, tačiau irgi išverčiantis iš koto. Tikrai nerealus kūrinys įvairiais aspektais.

4. Interview [6.]. Čia jau yra aukštos klasės progrokas. Muzikinis potencialas yra tiesiog pertekliškas. Performansas nuostabus, kompozicija puiki. Jau įeinu į tą fazę, kai apie geriausius kūrinius net neturiu, ką pasakyti, nes muzika kalba pati už save.

3. Experience [3.]. Kaip ir prieš du metus, taip ir dabar, trumpai drūtai — tikras perlas iš puikiojo „In a Glass House“.

2. Prologue [5.]. Man „Prologue“ yra kažkas dieviško. Pati ta instrumentinė tema įžangoje ir pabaigoje (galite išgirsti video) man yra kažkas neapsakomai profesionalaus ir harmoningo. Toks progresyvusis rokas vertas paminklo. Mano nuomone, „Prologue“ geriausiai reprezentuotų Gentle Giant muzikinį stilių plačiai auditorijai.

1. In a Glass House [1.]. Dėl pirmos vietos niekas nesikeičia — super duper puikus gabalas, kurio geriau tik klausytis ir klausytis. Tirštas muzikinių temų ir puikaus instrumentalistų pasirodymo, pats tyriausias progresyvusis GG stiliaus rokas.

Kūriniai, buvęs top30 užpernai, bet šiemet net į top50 neįtraukiau: The Face [23.], Time to Kill [25.], Black Cat [„vertas paminėjimo“], Two Weeks in Spain [„vertas paminėjimo“]

Šiemet tie, dėl kurių labiausiai svarsčiau, bet turėjau atsisakyti ir liko žemiau top50, buvo „Shadows on the Street“ ir „Heroes no More“ iš „Civilian“, „Edge of Twilight“ iš „Acquiring the Taste“, „Time to Kill“ iš „Free Hand“ ir galbūt „Design“ iš „Interview“.

Vat ir viskas, ką šiandien norėjau pateikti. Gero klausymo, žiūrėjimo, klausymo ir nepamirškite savo nuomone pasidalinti.

Komentarai