Užsiliepsnojusios akys. Animacijos eros pabaiga.

Šiandien buvo viena baisiausių dienų, turbūt baisesnės šiais metais dar nebuvo. Viskas prasidėjo tuo, kad tapau suirzęs dėl nemigos. Ji mane taip alina. Atiduočiau savo kambarį už normalų miegą. Visa laimė, kad ilgasis savaitgalis bus, jau suplanavęs ilgą miegą. Suirzęs išlėkiau į mokyklą. Su nostalgiją prisimenu Poną Šaltį, kurio pamaina baigėsi ir kurį pakeitė Ponas Pūga, kuris labai nemielas, netgi žvarbus. Kova su juo baigėsi labai sunkiai iškovota pergale.

Atėjus į istoriją nieko naujo nesužinojau.

O matematikos mokytoją prikalbėjau paimti vieną klasioką į mokyklinę olimpiadą. Jis nenori. Bet tai jau ne mokytojos, o mano bėda. Aš suplanavęs daugybę kovos būdų ir esu įsitikinęs, kad priversiu jį eiti. Jei ne, nutempsiu už ausies. Tiesiog liūdna vienam iš visos klasės eiti į ją.

Biologijos nebuvo kas veikti. Visa laimė. Staiga pradėjo degti akys, kaisti galva. Pradedu suprasti, ką išgyveno mano katė, atsidūrusi orkaitėje. Jei dar reikėtų ką nors rašyti, būčiau visas užsiliepsnojęs. Jau buvau suplanavęs vizitą pas seselę. Bet jis buvo atidėtas. Skausmo nejutau, o ir viską puikiai galėjau daryti. Tad nejutau reikalo ir išsiaiškinti mano galvos klimato permainų priežasčių. Staiga viskas grįžo į savas vėžias. 

Vokiečių mokytoja vėl nukrypo nuo temos, tad viskas buvo liuks.

Tada prasidėjo tokie kataklizmai, kaip El Ninjo: 

1. Lietuvių kalbos diktantas buvo 200 žodžių. Bet ne tame bėda (visai nedidelis). O tai, kad reikėjo atpažinti visas sakinio dalis. Ir dar nežinojau, kad būtent tokio pobūdžio bus atsiskaitymas.

2. Anglų mokytoja dėl kažko beprotiškai pyksta ant manęs. Jinai pasirūpino man įrašyti pastabą. Už ką, taip ir nesužinojau.

3. Dar teko atsiskaityti istoriją, kurios atsiskaitymas lyg ir nebuvo toks baisus. Bet keisčiausia tai, kad tiems, kurie atsiskaitė per šalčius, leista naudotis knygomis, o mums tokia nuolaida nepadaryta. Dėl to supykau.

Vėl įsiliepsnojo akys. Manau, tai Pono Nuovargio kaltė. Gesinau jas gaivioje, Pono P. įkaitintoje atmosferoje. Jos užgeso. Štilis pasiekė mane jau kai buvau namuose.

Ak, jau aš namuose. Skaniai užvalgiau, nes dar vienas Ponas, kurio vardas Alkis, aplankė mane. Kažkaip užsimaniau pažiūrėti seniai matytus filmukus. Bet vis dėlto vienintelis filmukas, kuri vis dar mėgstu, yra Simpsonai. Daugiau nieko nebemėgstu, išaugau iš animacijos amžiaus. Dar laukia manęs namų darbai, bet dar nepailsėjau, manau jie palauks. Užėjęs į music'ą radau gerų naujienų: pageidautinos dainos jau music'e. Šviežiena grojaraštyje. Ir dabar pajaučiau trikdį ausinėse, nejaugi ir vėl suges. Jos pas mane dažnai genda, priežastys neaiškios, bet net ir nedideli gedimai griauna mano ekonomikos sistemą.

Tamsu, Ponas Pūga, Nuovargis ir Alkis dar siaučia, kad nereikėtų kapituliuoti, keliauju į ginklų paieškas. Reikia tuos ponus nugalėti. 




Komentarai

einaras13

Kažkada ir man buvo pelių sienose krebždėjimo laikai, bet jos išnyko kažikur O namų darbų pasirodė labai jau daug, bet paruošiau ir pasirodo visai nedaug užtrukau

einaras13

Visiškai manoji istorija atitinka Rutonės, tad ir supraskit

cccrazyggirl

Man irgi kilo klausimas dėl katės

4Blackberry

Kas nutiko tavo katei, kad ji atsidūrė orkaitėj? :D Tikrai užjaučiu dėl nemigos, mane taip pat ji kankina. Įsivaizduok, pelės sienose krebžda ir negaliu per jas akių sudėt... Žiauru. Šiandien planavau numigt po n.d. padarymo, bet ai... dar suspėsiu. Dar liko krūva nebaigtų darbų, kurių nelaukiu kaip pragaro. (;D)