Visiškas degradavimas.

Taip, taip. Mano mintys darosi bevertės, aš pats sau nebeįtinku, o ir mąstymas loginis kažkur pabėgo. Pastaruoju metu aš toks niekas, kad tuštesnio nieko nėra. Deguonies molekulė vertingesnė už mane. Aš - ne mėlyno, ne aristokratiško, o paprasto raudono kraujo pripildytas balionas, kurio nervinė sistema visiškai nefunkcionuoja (dabar net pasimečiau, ar teisingai tą žodį parašiau). Ai, neišgėręs nesuprasi (taip sako mūsų istorijos mokytojas).

Pastarąsias dienas man melancholiškos nuotaikos. Aš šaltų nervų ir jokie aplinkos dirgikliai manęs nejaudina. "so I stay acting God in my own universe" - sakė P.Hammill VdGG dainoje Meurglys III. Va, va, dabar labai man pritinka šitas posakis. Man raumenų paralyžius, visą dieną jaučiuosi fiziškai suvaržytas. O gal tiesiog nuovargis. O ką aš šiandien dariau - namų darbus ruošiau, dėžes nešiojau... Faktiškai - nieko.

PIRMAS DALYKAS: NEKREIPKIT DĖMESIO Į MANO SKAITALUS. JEI JAU IKI ČIA PERSKAITĖT, JŪS APDOVANOTAS AUKSINE KANRTYBE (aš asmeniškai aukso nekenčiu).

Superedukacinis laikotarpis tęsiasi. Aš supratau savo specifika: niekada mielai nedarysiu fizinio darbo, o protausiu mielai 100 % savo gyvenimo laiko. Todėl tas laikotarpis kartais panervuoja, bet jis kaip tik man. Aiškiai matosi, iš kokio molio esu drėbtas.

Gyvenimas vienus apdovanojo jėgą ir kvailumu, kitus - silpnumu, bet protu. Aš vienas iš tų kitų. Ką padarysi, visi turime silpnąsias puses. Deja, atėjo toks laikotarpis, kada ir protiškai regresuoju. Matematikos nebesuprantu, chemija irgi sunku - ai, tai natūralu, juk uždaviniai 11 klasės kurso. Gal jau ir ne taip blogai, nes kitų atžvilgiu esu protinis autoritetas, "jėgos" žmonių "protinis" idealas. Kaip ir tie kiti yra mano "jėgos" idealai.

Nebenaujiena, kad šiandien man ant pečių arbūzas. Elementarių anglų sakinių nebesugalvoju, kada rašydavau ilgiausius rašinius. Tinginystė parkliupdė, ar neeilinis išsiblaškymas. Tiesiog kažkas.

Reikia pradėti grįžti prie skaitalų. Senokai skaičiau knygą, man tai būtų į naudą. Mieliau skatinsiu proto augimą, nei leisiu sau apsileisti tinginio voratinkliais.

Bet tai ir tamsu. Bet pala, ar aš klystu: juk vakarai kažkaip dabar greičiau praeina. Kažkoks paradoksas. Laikas vis greitėja, tai neatitinka mano formulių ir dėsningumu. Aišku, pastaruoju metu bandau užsiimti įvairiais skaičiavimais ir uždavinių sprendimas. Aišku, nesiseka.

Bet tai ir šalta. Kambary, pas mane, aš šalu. Ai, nesvarbu, tik pliurpalai.

IKI. SUSITIKSIME KITĄ KARTĄ, JEI DAR ATSIRAS ĮKVĖPIMO KĄ NORS RAŠYTI.




Komentarai

Silentist

Degrasio karta.,..baisu kas darosi ant užpakalinių troleibusų sėdynių. gerai, kad degradui yra priešingybė - darboholikas. Ne taip senovės tėvai gyveno, Kaip skurstame vargšai šiandieną. Paklausk, jei nori, tėvučio seno, Ar neina blogesniai kas dieną? Ne tiek gal turtų tada turėta, Ne tiek ir dubas išbranginta; Bet savo Žemę daugiau mylėta: Amerikon nesidanginta. Nebuvo laisvės, bet neregėta Nei tiek be drausmės ištvirkimo; Nebuvo rasto, bet negirdėta Nei tokio bedievių, dūkimo. Nelengvą nešė po ponais naštą Valstietis, retai nusiminęs; Bet dainos skrido po visa kraštą, Skambėjo linksmai sutartinės. O girios, girios!.. atmint malonu: Jos buvo Dievo, ne dvaro: Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų: Nuo dvaro, nuo maro ir karo. Ne taip senovės tėvai gyveno, Kaip skurstame vargšai šiandieną; Paklausk, jei nori, tėvučio seno, Ar neina blogesniai kas dieną?

gedged

Varge tu mano koks sutapimas, ko tik nepasitaiko Mano asmenybę griauni! :-D Net vandeniu paspringau." Aš šaltų nervų ir jokie aplinkos dirgikliai manęs nejaudina." Vakar labai panašų sakinį užsirašiau į sąsiuvinį besukdama mp3 grotuve dvi dainas: