Zoologijos sodo prižiūrėtojo išpažintis
Koks jaučiuosi laimingas nerašydamas dienoraščių. Nežinau kodėl mane apsėdo toks neįprastas jausmas. Anksčiau jaučiau tik pasitenkinimą tai darydamas. O - parašyti pirmi sakiniai ir vėl tas jausmas atgyja. Turbūt jau buvau primiršęs, ką reiškia - rašyti dienoraštį
Šiandien mane apsėdo keletas dalykų:
1. Nesėkmė: šiandien pusė dienos lošiau pasiansą: laimėtų partijų kiekis: 14%. Jo, taip prastai šiame, kartais įdomiame žaidime dar niekad nebuvo. Šachmatai - mėgstamiausias stalo žaidimas, šiandien man atrodė kaip koks kosmosas - kažkas neišaiškinamo, kažkas nesuvokiamo ir nesuprantamo.
2. Pyktis ir nesupratimas: šiandien ant žmonių nepykstu, pykstu ant aplinkos. Kodėl turėjo taip plieksti saulė, kodėl nebuvo nei vieno debesėlio, kodėl šuo taip manęs prašinėja kažko (ko aš nesuprasčiau... jau ir į lauką išvedžiau, ir porciją išankstinės vakarienės - nieko, jokių rezultatų) ir t.t.
3. Išlaidumas: nuėjau į parduotuvę manydamas, kad tik pasižvalgysiu ir grįšiu. O grįžau su pilnu maišu gėrybių, kurių iki šiol neatsivalgau ir neatsigeriu.
4. Pedantiškumas ir rūpestingumas - apie pastarąjį nekalbėsiu, o apie pirmąjį - padariau visuotinę savo ir kitų kampelių talką.
Taip, šiandien tikrai kažkas labai neįtikėtino. Šiandien aš nesu tas pats aš. Šiandien aš kitoks. Ir aplink mane daug vabzdžių (pas mane kambary - grynas zoologijos sodas).
Na, turbūt šiandien filosofijos ir pliurpologijos kurti neišeina, todėl paliksiu jums šiokių tokių dainelių:

Komentarai
Turiu tris šunis: stafordšyro bulterjerą (juodą), šviesų haskį ir rudą dratharą... Tame ir esmė - šuo - geriausias žmogaus draugas. O mano šuo (bulterjeras) grynai kaip žmogus - jau įvaldė lietuvių kalbą, sugeba perfiltruoti informaciją, tik betrūksta kalbos dovanos ir žmogiškos išvaizdos :D Pas mane kambary švenčia musių, uodų ir naktinių drugių kompanija. Nors ką žinai, kokių čia dar apsilanko, tai net gamtininkai nėra matę. Pernai kažkokios gigantiškos bitės kieme apsigyveno. Nu, šiemet ramu, bet uodai vis dar kanda.
Įdomu, nežinojau, kad turi šunį :) Kokios veislės? Maniškis man kartais palaiko draugiją, kai būna liūdna ir šiaip jis supranta mane, todėl džiaugiuosi, kad jį turiu, nes atrodo, kad niekas už jį manęs geriau nesupranta :D Jo, mano kambary galima rasti visokių vabzdžių, su kuriais kovoju kiekvieną dieną... Šiandien milžiniška musė lindo prie manęs, užvakar ar kada ten - skruzdelės (bet čia jau lauke). Žodžiu, vabzdžiai lenda prie manęs kaip prie saldainio :/ Ir be to, neseniai stebėjau, kaip voras doroja kažkokį vabzdį prie mano lango, įdomus procesas visai...