Pats Beck'as nelabai trimitavo apie gresiantį albumą. Šiokios tokios žinios ir gandai apie bendradarbiavimą su Danger Mouse pasigirdo tik vasaros pradžioje.
O tada greit ir netikėtai liepos mėnesį buvo išleistas Modern Guilt.
Pirmas žodis, šaunantis į galvą norint apibūdinti šį albumą, būtų lakoniškas.Pradedant neįprastai trumpa albumo trukme (33:44) ir baigiant kad ir pačiu albumo apipavidalinimu. Muzikine prasme Beck'as taip pat atrodo kiek aprimęs - čia jau neberasi tokios stilių įvairovės kaip 1996-ųjųOdelay ar efektų gausos kaip 2005-ųjų Guero. Ko gero Modern Guilt panašiausias į 2006-ųjų The Information, nors naujajame darbe galima apčiuopti kažką asmeniškesnio ir nuoširdesnio. Visgi Beck'o dabartinė kūrybinė kryptis jau šiek tiek apčiuopiama- nebėra tokio blaškymosi, kuriuo pasižymėjo jo ankstesnė karjera. Jis jau šiek tiek santūresnis, rimtesnis ir melancholiškesnis. Ir, kągi, brandesnis.
Bet dar nepasenęs! Ir negalima to pavadinti vidurio amžiaus krize, nors esu įsitikinusi, kad ir tą iššūkį jis sugebės įvertinti kūrybiškai.
Kaip ir ankstesniuose darbuose, Beck'as nusprendė pasikviesti ką nors į kompaniją. šįkart tai nebe Dust Brothers ar Nigel Godrich, o Gnarles Barkley ir Gorillaz narys Danger Mouse. Negalėčiau pasakyti, kad jį čia gali iškart užuosti. Taip, šioks toks naujas prieskonis jaučiasi, bet Beck'o muzika apskritai yra tokia įvairialypė, kad vargu, ar nežinodamas atskirtum, kas muša ritmą.
Nepriklausomai nuo abiejų bendradarbių indėlio, muzika gera. Tiesiog gera, ir nereikia šimto perklausymų, kad tave užkabintų ir bent tą akmiriką priverstų gyvent būtent tuo, ką girdi.
Kertiniais albumo akmenimis laikyčiau jau iš anksto į pasaulį paleistus Gamma Ray ir (išgirdus kokius 7 kartus- gryną šedevrą!) Chemtrails. Replica skamba lyg nužengusi iš The Information, Soul Of A Man priverčia linkčiot į taktą, o baigiamoji Volcano nuteikia labai melancholiškai.
Vienas is svarbiausių klausimų: ar Modern Guilt privers Beck'o nemėgstantį ar nežinantį prisijungti prie gerbėjų rato? Atsakymas: nemanau. Tai ne pati geriausia pradžia susipažinti su jo kūryba. Atsitiktinai išgirdęs kad ir tą pačią Walls, ko gero pamanys, kad tai visai neblogas ir kokybiškas kūrinys, bet tuoj pat ir pamirš jį. Pasiskolinęs iš draugo šį CD, Beck'o nežinantis tiesiog perklausys jį vieną kartą, muzika jo neužkabins ir jis neturės kantrybės klausytis antrą, trečią kartą, kad leistų albumui susigulėt.
žodžiu, užkietėję Beck'o ar tokios muzikos (bet kokia gi tai skaitosi muzika?) mylėtojai savo kolekciją turėtų papildyti šiuo tikrai puikiu, skaniu ir kokybišku darbu ir tiesiog mėgautis juo. O visi kiti gali palaukti kažko kito arba pasiknaisioti po senesnę Beck'o kūrybą, kol pribręs Modern Guilt.
O aš asmeniškai albumą įsimylėjau.
Autoriaus įvertinimai: Muzika: 10 · Atlikimas: 10 · Tekstas: 10 · Originalumas: 9 · Bendras: 9.75


Komentarai
Mane labai sužavėjo šis albumas. Beck'as vis labiau ir labiau įtraukia savo muzika
RustyOldBucket rašė: Drįsčiau nesutikti su autore: vos išgirdusi Gamma Ray aš asmeniškai atsekiau, kad čia nagus bus prikišęs Danger Mouse. Be to autorė nepaminėjo Cat Power - nors aš negirdėjau jos ji lyg ir prisidėjo prie šio albumo
Drįsčiau nesutikti su autore: vos išgirdusi Gamma Ray aš asmeniškai atsekiau, kad čia nagus bus prikišęs Danger Mouse. Be to autorė nepaminėjo Cat Power - nors aš negirdėjau jos ji lyg ir prisidėjo prie šio albumo
Mielas music.lt, Ilgai norėjau tau parašyti, bet vis pritrūkdavo laiko. O bet tačiau šįkart esu tvirtai pasiryžusi Tau pristatyti naujausią Beck'o albumą. [Vieta recenzijai] Pasiilgsiu. Su meile- Elena J. Puiku, atsižvelgsiu į tamstos patarimą
būtų ideali recenzija, jeigu turėtų įžangą. bent jau mano supratimu, įžangos nėra. Amerikietis Beck'as Hansonas, garsus savo eklektiška muzika, kurio albumas Odelay savo laiku buvo pripažintas vienu... ar kažkas tokio. nes kaip ir laiške, kreipimesi, taip ir apžvalgoj - pradžia, esmė, pabaiga