Dienoraštis #29429
arba
Think I'm a little bit little bit in love with you but only if you're a little bit little bit in love with me.
Mano būsena
. Trupučiuką.Seniai bebuvau taip užsiciklinus ties kokiu atlikėju, ir štai BUM! Lykke Li, kažkas toooOkio kaip tik mano dabar kiek susipaniojusiai galvelei.
Ir klausais ir jauti tą tokią būseną, kai svetimas tau pačiai savo kūnas, nes jame netelpi, nes nori kaži kaip išsiropšt lauk ir vėl kitaip į viską patyliukais pažiūrėt.
Bet tai nėra blogai! Ir tai nėra baisu.
Ir taip, ruduo yra stebuklingas. Vaikystėj gal tuo tikėjau tik dėl to, kad mano gimtadienis per patį patį rudens viduriuką, paskui padėjau suvokt, kad yra kažkas ir ypatingesnio. Stebuklų tikiuos rudens pradžioj, o ne vasarai prasidėjus. Vasara- daugiau mažiau stoviniavimas vietoje, tarsi perėjimas iš kažko į kažką.
Gyvenime neturi būti nieko, kas tebūtų perėjimas iš vienos vietos į kitą. Išeiti pasivaikščioti reikia taip, tarsi tai būtų viskas, kas tau yra likę. ["Panelės Smilos Sniego Jausmas"]
Skaitydama tą knygą galvojau, koks slegiantis ir nykus Smilos gyvenimas. O dabar pati save ištisai pagaunu nesilaikančią taisyklės gyventi šia akimirka. Visada atsiranda kažkas, ko norisi laukti. Į ką dedi viltis.
Nors apskritai, pastebėjote, kad žmogus augdamas/bręsdamas/sendamas vis kelia aukštesnius reikalavimus laimės būsenai? Kodėl nebeužtenka dabar visą dieną nuo ryto iki vakaro žaisti net pavalgyti pamirštant? Žaidimas persikelia į tikrovę.
If you wanna complain....
Ney, nė iš šio nė iš to pasijutau gana laiminga po šiaip slegiančios dienos, todėl geriau jau nuveiksiu ką nors naudingo.
Cheers!

Komentarai
You made my day 😃 su šita atlikėja, dėkoju 😃 nes kažkokia piiiilka nuotaika visą dieną. šilumos trūkumas ar kas ... 😃