
Dienoraštis #29439
Gal laisvė ir nepriklausomybė ir bus tos pamokos, su kuriom susidorot man reik šiais metais. Dar neatkapsčiau šito iš viso purvo, kuriam tenka burbuliuot pastarosiom dienom, bet, oh, kantrybės reikia truputėlį.
Ir dar, neikit pas dantistą ir taip įtemptą dieną. Nes dabar po užmarinimo, įtempta ne tik mano psichologinė būsena (kuri jau pasireiškia kikenimu "o man visai nusispjaut"), bet dar ir visa dešinioji veido pusė.
Ki ki ki, aš ne nervota.

Komentarai
aš išmokau tiek keiktis, kad pralenkčiau bet kokį sovietinį traktoristą. turbūt. ir jau po truputį darosi nebemalonu `]