čia jau mano ūkanotas trečiadienis.
arba parašyti savo autobiografiją. Ji prasidės žodžiais
laikrodžiai nesustojo ir asfaltas neištirpo..
Gal dar noriu parašyti kažkieno kito dienoraštį, nes tai gal pagaliau padės man suprast, kur 11, o kur šiaip sau žalia.
Dar truputį to mano miestą apkabinusio rūko išsisaugot ateičiai, nes jis apšlifuoja kampus, bet iškelia paviršiun kažką švelniai keisto.
*Nes blogas dainas įsimėgstu. Čia tie patys Šaltojokarovaikai:
<...>not me, I'm knockin
tip toe outside a stranger's door
casually let myself in
fill pockets with
trinkets, purses, china antique armoirs
and all this life we've glorified
robbin' from the blind
it's not easy you see
don't think I don't know sympathy
my victims in my shadow
starin back at me
as robbers in my thoughts
they tell me what to think
they're hiding in my clothes
crawling in the kitchen sink
Na na naa na na na na.
Ir šiaip. Ne tą įsimylėjau. Skauda.
Tylus trečiadienis, o kaip šiaip, kitiems?

Komentarai
mano trečiadienis apmaudus. apmaudžios klaidos chemijoj ir šiaip gyvenime. o su tais įsimylėjimais praeis skausmas or sth, kada nors papasakosiu `]
būn ir blogiau 😄 šiaip man tai pakankamai gerai suėjo. aiškiu dar nesibaigė trečiadienis, odėl is dar tikiu stebūklo, kuris išvis praskaidrins man šią pakanamą dieną 😄 Kas dievs, kas dievs? - Domanc dievs 😄 😄 😄 gavau iš interpretacijos 8 😄
Skaudus treciadienis, blogiau uz antradieni... Beje, graziai parasei😘
Tylus trečiadienis, kaip ir antradienis.