
17 minučių ir truputis neapibrėžtumo
Kaip galiu ant Tavęs siusti, kaip galiu norėti parašyti tą paskutinį skyrių, kaip galiu bijoti.
o Tu tiesiog po ilgos tylos imi ir pasitiki manim. Ko aš bijojau niekada nebesulaukti.
Tai kažkas kitokio. Ne meilė. Tiesiog saugumo ir prisirišimo mišinys,,,
O mano mielas drauge,
padovanok mažo vaiko širdį.
Paprašyčiau ir daugiau,
bet žinau - negausiu.
Kambary savų namų,
Tarp kitų senų daiktų,
aš žinau žinau,
aukščiausioje lentynoj,
paslėpęs mano sielą Tu.

Forever.

Komentarai
gera tau....... as irgi taip noriu
Tokius jausmus dar labiau verta vertinti. Nedaug kas sugeba suteikti saugumo jausma.
Saugumas gerai, bet prisirišimas neduoda nieko - tuštumą atneša. Bet jeigu tau gerai, tai tada kažkas šypsosi 😆
vertingą dalyką turi.