Ten visad šviečia saulė,
Ten spindi raudona rasa.
Prie tako pro rūdis šypsosi velnias,
Prie tako lakstai basa,
Ir slysta nuo lūpų žaliais kirminais
Gintaro buteliai.
Nežinau, kaip paaiškint -
Iš viso nesi, jei ten niekada nebuvai.


Kažkas ne taip. Po velnių, ne taip. Ne, aš nieko prieš laimę neturiu, bet jau įtartina.

Ten sukasi vandenys ratilais,
Ten žydi nuodinga žolė.
Ten niekas nemoka niekuo negroti,
Ten pataikė dievo strėlė.
Ir jei tik gali - nusigerk visai,
Nes jeigu negersi - lis.
Pasirink, nes tie kurie čia nesuklydo -
Daugiau niekada nesuklys.


Iš tiesų. Tu geras žmogus. Ir niekada nedrįsk savęs peikti. Tik aš tokią teisę turiu. O tu puikus žmogus. Mano mielas, mielas ir pagaliau prisimintas kentauroidas.

Ten laksto vaikas ir pučia dūdą
Gauja neblaivių dievų.
Ir rauda moterys katino Judo,
Kai vyrai ieško draugų.
Ir visi užmigę stato tualetą
Iš gintaro butelių.
Nenoriu kištis, bet man atrodo,
Kad ten dabar ir guliu..


https://i35.photobucket.com/albums/d167/elfooke/troll2-1.jpg

O sirpstan saulei eina į mišką
Patikrint Šiaurės žvaigždės.
Ir niekas nemato, kaip bėgam į pievą,
O pievoje Tu gulies.
Ten niekas nesako nei "Jūs", nei "Tu",
Kiekvienas kreipiasi "Tuoj".
Ir loja mantras nežmoniškas šuo
Nedeklaruotoj būdoj.


Myliu. Ne tai ne ta meilė, kai svaigsti iš aistros ar dar kažko. Ne, šį kartą - tiesiog beprotiškas dėkingumas, šiltumas, noras ilgai ilgai priklausyti ir kartu pažinti klaidas. Tiesiog. Nieko daugiau. Ir tai, kad viskas tiesiog neįmanoma, tik dar labiau pažadina šį jausmą. Kai norisi pasisveikinant apsikabinti ilgiau ir tvirčiau nei būtina. Ir nieko daugiau...

Prisirpę ašarų krenta į sniegą,
Apverkia tėvus, mamas.
Sugrįžę tyliai, dvasingai dainuoja
Surūgusių sulčių dainas.
Ir kai po savaitės atsikelia blaivas,
Ligotaas, beveik namuos,
Sužino visus atsakymus žemėj,
Nes klausimų jau neužduos.


Ei. Laukiu laukiu laukiu. Žiemos. Tos pakutinės savaitės prieš tikrą sniegą. Kai nebeabejosiu dėl jo tikrumo. Kai vėl kauksim sniego karuose ir vakarais gydysimės nežmoniškais arbatos kiekiais.

Kaltas tik tu, jei neaiškiai kalbu,
Nusipirksi žodyną danguj.
Nereikia ieškoti, kas slypi tarp žodžių,
Užtenka klausyt pažodžiui.
Ten niekas tavęs neišmokys gyventi,
Ten mirti per daug nesaugu.
Bet tie, kurie ten atsidūrė,
Daugiau nebeieško namų.


Žinau, kas iš jūsų ten užsiliko,
Žinau, ko niekad neliks..
Bet maldauju - atsiprašykit iš anksto,
Jei gimsit ir nepatiks.
Dabar žinau kiekvieną "kas?",
Nes teisingas vienintelis "Kaip?".
Vasarą, žiemą, dievo laiku,
Jei dar niekada nebuvai..
Nežinau, kaip jautiesi,
Kai iš viso nesi,
Jei ten niekada nebuvai....


Man reikėjo gimti žiemą....
ps. dainos tekstas ne mano.

Komentarai

uzkasta_negyva

Uh. Kai sykį grojo viena draugė šitą dainą ir mes nuoširdžiai smagiai ją dainavom, sėdėjo visa gauja žmonių ir sakė: "Koks smagumas groti nesąmoningą dainą?".. Trumparegiai. :> Žiema, apsikabinimai.. :> Uh. 👍