Keliaujam i Archangelska arba melynai skaidrus dangus..

O pakelt akis i dangu nesunku. Pakelt jas, giliai ikvept ir issisiept.. Nujausti artejancia ziema, tiketis krentaciu lapu ir rytinio serksno.. Ilgetis busimo sniego kvapo. Kai iki jo dar toli... Ir stebetis sviesos atkaklumu per melynai juodus debesis...

Ir tureti savo rankose viskas, bet is tiesu - nieko. Gerti stipria rytine arbata, leisti kojoms salti, o akims merktis.. Ir prisiminti, kiek darbo dar yra. Ir nuo to pasijusti tik dar geriau...
https://i35.photobucket.com/albums/d167/elfooke/LeprekonasSlavikas.jpg
Ir koks idomumas buti visa laika matomam, jei is tiesu tu tesi tik suknistas nevykelis, toliau savo baimiu ir juokingai isdidziu isitikinimu savo galia nieko nematantis? As geriau stovesiu kazkur paciam kamputy visos tos scenos ir jausiuos puikiai, ir zinosiu, kad darau viska gerai...

tiki manimi?

Komentarai

ice_dream

Netikiu

Davai

tikiu..