kazkada seniau rasiau apie saves nugalejima... taip, smagu nugalet svae ir kuri laika tuo didziuotis, bet stai ima listi tos pergales pasekmes.. prisipazinau as tada vienam tokiam apie savo jausmus.. tim deja, jis nesiteike niekaip atsakyt, nei ne, nei taip.. tokia tyla.. elgesi irgi nebe taip kaip anksciau... po to mes emem kasdien po belekiek kartu rietis... ir taip pora menesiu... esme kad jis negali gyventi be vieno zaidimo (GURPS), kuri musu kompanijo moku pravest tik as.. as pradejau ji tam zaidime visaip spaust ir t.t. nebuciau as jei nekerstauciau uz tyla... ir stai sestadieni po rilines Gurpsu sesijos mes issiskirstem ir jis nuvaziavo su mano geriausia drauge namo (jiems pakeliui)... po to ji grizus eme man skype pasakot apie ka jie kalbejo.. zodziu mes susiedem su ja.. bet taip... bl.. siandie bandem taikytis - dar labaiu susiedem... ne nu... bachurai - blogis... absoliutus blogis.. su jais tiek daug rupesciu... ir kodel as tada klausiau jos patarimo? kam man reikejo nugalet save?....


https://i35.photobucket.com/albums/d167/elfooke/billiejoe.jpg


miela fotke? as irgi taip jauciuos...

Komentarai

Dresden_doll

atrodo kiek gyvenimo tas pc sueda. (visom prasmėm)

basom_kojom

tikrai miela foto😃 vienisa siela groja savo sirdim😆