O pasedejus kabake gimsta sitai
pasake senas poetas.
As megstu vis dainuoti nakcia.
Bet geras sonetas
Nepades uzmigti.
Neisgelbes spirngstant
Tas darugiskas tavo zvilgsnis...
Nedovanokit man geliu,
Nei dirbtiniu, net ir skintu.
Jos nesupvirpins sirdies
Ak, atleiskit,
As nestokoju vilties,
Kad mano kraujo aparatas
Viena diena ataugs...

Komentarai
Dek y kuryba 😘
matosi, kad emei ir parashej.. Kazhin ko priesh ta arbata ikalus buvaj, nes gramatika taj mmm...
heh, pabaiga kieciausia 😘
tokia cia bohema... mes tiesiog sedejom ir gerem arbata.. norejau kazka parasyt, tai ir parasiau.. net man paciai patinka
bohema 😘
Džiaugiuosi, jog nevaikštau į kabakus😄
heh, čia toks logiškas eilėraštis (: nes springstant tikrai jokie žvilgsniai tikrai nepadeda.. o pakenkti kartais gali.. 😘