KūrybaEilėraštis

Ne!


Krinta ašaros lyg pupos,
žemėj taip niūru:
aš laimingąją jaunystę.
ant pečių nešu..

Kur visi keliai sutrinko...-

priešais vėją lėkt,

Kur visi jausmai sulinko...-

bėkt ir nežiūrėt!

Ginčijausi su tornadais,
su bangų mūšom -
plūduriuoja mano laivas
vaiduoklių tamsoj.

Pasakoja senos žynės,
pasakas vaikam, -

Kam likimui man paklusti,
pasakyki, kam?!

Komentarai

deimantulyte

Nelabai supratau.