KūrybaEilėraštis
Ne!
Krinta ašaros lyg pupos,
žemėj taip niūru:
aš laimingąją jaunystę.
ant pečių nešu..
Kur visi keliai sutrinko...-
priešais vėją lėkt,
Kur visi jausmai sulinko...-
bėkt ir nežiūrėt!
Ginčijausi su tornadais,
su bangų mūšom -
plūduriuoja mano laivas
vaiduoklių tamsoj.
Pasakoja senos žynės,
pasakas vaikam, -
Kam likimui man paklusti,
pasakyki, kam?!
Komentarai
Nelabai supratau.