KūrybaDaina
Dūmai kyla ir išnyksta
Nutrypti akių vokai,
Antakiai liečia grindis,
Ar tu žinai,
Kur prapuolė ugnis?
Vandenys graudžiai teka,
Baltas asfaltas,
Kurgi lūpoms keliauti,
Kai kelias užtvertas?
O Dūmai sau kyla.
Kildami išnyksta.
Smilkalai dūmais pavirtę,
Paslėpė žarijas,
Tik basliai ištirpę,
Degina nuogas pėdas
Jau Kilime skylė rymo
Sukiesi ratu,nesustoji,
Tikiesi noro išsipildymo,
Ai ranka į viską numoji
O Dūmai toliau kyla.
Kildami pranyksta.
Vata papilkėjus nepuošia,
Saulėlydis vėlgi kartojas,
Bėdos išnykti nesiruošia,
Tik naktys tarpusavy rimuojas
O tu pro įrėminta langą,
Dabar stebi ramiu žvilgsniu,
Papuoštą margučiais peizažą,
Galvoji,rytoj išskrisiu drugiu
O Dūmai vis kyla,
Kildami pranyksta.
Tuojau nebekils dūmai,
Ir išnykti Jiems
Nepavyks...
Komentarai
Na kaip cia pasakius. Tarp gerai ir blogai. Viduriukas. Neiprasta dainuska, bet man cia daugiau eilerastis.