KūrybaDaina

Dūmai kyla ir išnyksta


Nutrypti akių vokai,
Antakiai liečia grindis,
Ar tu žinai,
Kur prapuolė ugnis?

Vandenys graudžiai teka,
Baltas asfaltas,
Kurgi lūpoms keliauti,
Kai kelias užtvertas?

O Dūmai sau kyla.
Kildami išnyksta.

Smilkalai dūmais pavirtę,
Paslėpė žarijas,
Tik basliai ištirpę,
Degina nuogas pėdas

Jau Kilime skylė rymo
Sukiesi ratu,nesustoji,
Tikiesi noro išsipildymo,
Ai ranka į viską numoji

O Dūmai toliau kyla.
Kildami pranyksta.

Vata papilkėjus nepuošia,
Saulėlydis vėlgi kartojas,
Bėdos išnykti nesiruošia,
Tik naktys tarpusavy rimuojas

O tu pro įrėminta langą,
Dabar stebi ramiu žvilgsniu,
Papuoštą margučiais peizažą,
Galvoji,rytoj išskrisiu drugiu

O Dūmai vis kyla,
Kildami pranyksta.

Tuojau nebekils dūmai,
Ir išnykti Jiems
Nepavyks...

Komentarai

Lentsas

Na kaip cia pasakius. Tarp gerai ir blogai. Viduriukas. Neiprasta dainuska, bet man cia daugiau eilerastis.