Man salta.... pakeliu sunkius savo akiu vokus, bet nematau nieko... nieko ka noreciau matyti istikruju... o gal as ir neturiu to kazko tikro, kuo galeciau tiketi, galeciau vakarais apkabinti ir pajusti tikra siluma, nesuvaidinta, neapgaulinga, o ta kokios vertas zmogus... kodel vadini mane angelu? Juk tai neturi jokios prasmes... tai tik irodo, kad gera jaustis saugiam... o kas saugos mane? Saltas zvilgsnis, atsimusantis i apledejusi stikla? Nebejudanti, nuoga medzio saka? As ieskau to jausmo, kuris iziebtu vilti susalusiuose mano delnuose...padek man...

One of these mornings you're gonna wake up singing
You're gonna spread your wings and reach for the sky
Until that morning ain't nobody gonna harm you
With your mamma and papa standing by

Ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį,
ir nieko nieko, kas primintų šias mintis,
ir nieko nieko panašaus į sutryptą meilę,
ir nieko nieko panašaus į tavo akis

|
Komentarai
Jo, nereali Nieko panasaus... Nerealus Mamontovas... Kaj vajkystej ismokau shia dajna dar dabar moku..
Tik tu žinai, ko tau reikia. ------------------------ ...į šį pasaulį
hmmm...sukele daug jausmu ebt nzn ka pakomentuot
jau ne pirmas toks komentaras... mano visas gyvenimas vienos priespriesos.... visad noriu neimanomu deriniu... kad ir cia puikus pavyzdys...
Nikas neatitinka dienoraščio (emotionless)