KūrybaEilėraštis
Realybė po tiltu
Mano dienos laisvos kaip vėjai,
O jaunystė jau seniai atiduota kitiems.
Sapnuose vis statau savo namą,
Bet realybėje net draugų kur pasikviesti
Nebėr. Nebėra ir nereikia!
Juk draugai vienadieniai tiktai.
O šeimos niekada neturėjau.
Mano artimieji - keturkojai bastūnai.
Kartu žaidžiam gyvenimu, kaip su lėlėm.
Į visas keturias puses švaistau dienas.
Jei kam reikia - pasiimkit. Negaila!
Atiduosiu viską už butelį degtinės ir ragaišį.
Ar jum svarbu kur aš numirsiu:
Parke ant suoliuko ar mokyklos patvory?
Vistiek sakysit:
-Ačiū Dievui. Dar vienas nudvėsė girtuoklis.
O gailės manęs tik šunes,
Sukandžiotais šonais apdriskę draugai.
O svajonės,melagės kalės,
Iki paskutinio įkvėpimo pieš namus man.
Ne po tiltu,
O prie jūros,
Po nusvirusiom pušim.
O ko gi man norėti?
Juk aš - benamis.
Toks pat žmogus
Tik su svajonėm mažesnėm...

Komentarai
Žinoma, kad ne apie save
Tikiuosi cia ne apie save rasei😃 Bet idomiai persiskaite😘
Man patiko.😃 +9.