KūrybaEilėraštis

Vaškinė saulė


Jeigu saulė būtų iš vaško-
Sutirptų besileisdama į jūrą
Virš neatpažinto krašto,
Kur savo pasaką sukūrėm.

Kur meldėmės gražuolėm liepom
Klūpodami žvaigždėtoj vasaros nakty.
Tą kraštą su paukščiais kažkada palikom...
Saule,kur dabar esi?

Nejaugi,ištirpai tu
Ir atsidavei jūrai bekraštei?
Palikus tavo glėbį saugų
Klykiu iš nevilties.

Saule!
Klūpau prie rojaus vartų
Ir maldauju -priglausk dar kart mane!

Žinau,aš nusidėjau:
Tau,mėnuliui ir žvaigždėm,
Kurias stebėjau rytui neišaušus
Tyliai kalbėdama su savimi...

Mieloji mano saule,
Atskleidusi man tiek paslapčių,
Žiūrėk,kaip verkia spinduliai išėję...
Ir man dabar graudu...

Prašau,maldauju tavęs,saule,
Nepalik paklydusių vaikų
Pajutusių begalinę meilę
Mėnuliui,
Virš žvaigždžių takų...

Apglėbk
Mane,
Gražuole
Saule.

Ir atsiprašau tavęs,
Mano vaškine saule,
Kad palikau neatpažintame krašte.

Komentarai

Dzinute

grazu...ir mintis..ir zodziai..