Apie piena ir paveiksla.
- Kodel vakar nepakabinai mano nupirkto paveikslo?
- Kodel visuomet man atsakai tuo paciu?
- O kodel tu man niekada neatsakai tuo paciu? Salta...
- Ir vel. Kada pagaliau liausies mane koneveikti sia tema?
- Kada pagaliau suprasi, kad as klausiu laukdama atsakymo?
- Kad atsakymo nera. Nezinau.
- Nezinojimas - geriausias tavo draugas. O as atsakyma jau seniai zinau, tik noriu tai isgirsti is taves.
- Manai, kad man nusisikti?
- Atvirksciai.
- tai ko is manes nori?
- Kad pakabintum ta nuostabu paveiksla.
- Rytoj. Gerai?
- Bus paveluota.
- Ir vel tu...
- Kas? Juk rytoj prasysiu, kad kazka kita padarytum. Del manes. O tu ir vel sakysi "rytoj". Sleifas.
- O gal as noriu veluoti viena diena? Tada gali faktizuotis, jog niekada niekur niekas nevyksta laiku. Ir jaustis ramiai.
- Bet galima tai pakeisti.
- Oi, ne viska. Supranti. Savisauga.
- Ka tu cia skiedi?
- Vyriskus paistalus, kuriu moters galva nesupras.
- Kodel jus, stuobriai, visuomet taip galvojate..Moterys viska supranta.
- Tai kodel tiek daug klausimu?
- Juk reikia su kazkuo kalbetis...
- Ammm...Tai kodel siandien nenupirkai pieno?
- Perskaiciau skelbima, jog rytoj akcija. Nupirksiu dvigubai.
- O gal as rytoj nenoresiu.
- Noreciau.
- Ir kodel pati, kaltindama mane, veluoji viena diena i prieki?
- As nenoriu veluoti, taciau gyvenimas vercia. Aplinkybes.
- Matai kaip... Veluojame abu, taciau linijos kertasi. Blogai. Nors kiekvienas save pateisiname.
- As nesiteisinu, sakau, kaip yra.
- Padarom taip - as nusipirksiu pieno, tu - pasikabink paveiksla.
- Kodel apie tai anksciau nepagalvojome?
- Todel, kad tu norejai pasikalbeti.
- Ir del to, jog tau reikia uzimti aukstesne pozicija, kad pasijustum vyru.
- Tavo tiesa.
- Ir tavo.
- Kavos?
- O, taip...

Komentarai