
Gal išeikime į pūgą?..
Betoniniai veidai, netaisyklingomis šypsenomis išdabinę paradines duris, prasilenkia tūkstančiais. Stoviu apsikabinęs rampos šviesą. Nepaeisiu. Kur akys matos - driekiasi dirbtinė tikrovė, reglamentuojama tipiškųjų "stop".
Maniau, pavogsiu sapnus, surikiuosiu pagal žmogiškąją valiutą, ir - į turgų. Tačiau, vaikščiodamas šachamto lenta nieko neradau. Tik nugraužtą kampą, kuriame, įsispraudusi tarp pelėsių, mėtydama tarp letenėlių pelės iškamšą, žaidė raina katė. Apsivilkau jos uodegą - vis šioks toks natūralumas.

Kodėl meluoju ir einu ten, kur krosnelės durys atsiveria pačios?
Ir nebeuždėsime vienas kitam šventųjų aureolių - nebeužtenka vielos. Išlankstysime parodijuotus kryžius ir trūkinėjančiais balsais šauksime "Klaupkis, velnie!". Metę kryžius šalin, suskubsime išmaišyti sustingusios smalos.
Aš, tu - mes. Aš su aš - man geriau. Kodėl negaliu atnaplioti visų mazgų? Nes ne visus matau, ne visi tikri.
Pasiklydau senamiesčio gatvelėse. Išdygusi puošni bakalėja ties sūkuruojančiu kampu rodo kryptį. Pasikratojau - ir vėl taške B. O kur pasimetė A.?...
Ir kaip visuomet nutinka - žvalgaisi aplink, skėryčiojiesi, pasimeti, o tai, ko ieškai - sugniaužtame tavo delne....
Gal išeikime į pūgą?...
Mano rankos sušalo.
Šiąnakt medžiosiu. Sapnus,
nes realybė neteikia jokio peno...

Temsta.
Išgerk ateities su numirusiais šapeliais.

Komentarai
mhm.. kokia pirmoji ft... įdomi 😘
cure, netaktiškas komentaras, nors jo esmės kaip ir nesupratau...
ner juk tos pugos
labai grazu.vercia susimastyt
😘
Taip jau būna. Neleisk tiems šešėliams tavęs apdraskyti ir traukti atgalios. Dabartis turi masinti. Iš vidaus.