
Iš vienos kelionės užrašų.
1.Jog elektriniai vėjo malūnai itin panašūs į mėsmales, dažnokai praryjančias mano sapnus;
2. Nekenčiu ašarų;
3. Iš kartoninių debesų, šilkiniams vakarams apklojus akis, galima lipdyti naują gyvenimą, arba, pasikvietus darbštų mūrininką, bandyti klijuoti gyvenimo griūvėsius;
4. Man daug labiau norisi nešioti kepurę vasaros metu, tuo tarpu tokie sumanymai žiemos metu veik niekuomet nekyla;
5. Brangiausia, ką turiu – turėjau – turėsiu – mano kryželis, bet netikiu į Dievą, nors tu ką;
6. Muzika, kuri yra mano žmona – audrintoja, iš tikrųjų yra faktiškai frigidiška, dėl ko nuoširdžiai džiaugiuosi;
7. Kraujuotas mėnulis skaniai kvepia;
8. Nepatinka laikyti už rankos, kurios nemyliu;
9. Jog iš iš tiesų atsigėriau vandens iš šalikelės balos, durnai modernizavęs tikėjimą, jog tai padės išgelbėti – pamiršti – apsivėmus išsivalyti nuo šiukšlių, paliktų Lietuvoje;
10. “Orų Mergaitės” statusas tinka prie akių, pakeltų į debesis – plovikus;
11. Noriu Nobelio premijos už neįtikėtiną savo gyvenimą, kuris dar nėra toks, bet definately toks bus;
12. Kad nė velnio tas mano prakeiktas ir visaip ištampytas vargšas gyvenimas negalėtų lygintis net su Vitalijos Katunskytės. Tą naktį tai supratęs užmigau itin greitai;
13. Aš negausiu Nobelio premijos? Nebent už naujų žvaigždžių atradimus – išradimus;
14. Keliones pabaigoje pasidovanojau sau Nobelį – skanų troškinį bei dvi valandas tualete…
Jau greitai.


Komentarai
kryzelis... kaip pazistamas man tas jausmas 😃
Man patiko 😃 geros mintys