Labas,aš ‚ponas‘ Enigmatic,o kas jūs...?
Tamsūs koridoriai siauromis erdvėmis veda į plačiahorizontes pievas,pridygusias kadagių.prieš kelis mėnesius juos nupjoviau,bet netikėtai pasirodęs vėjas pribarstė sėklų ir jie vėl išsikerojo.Augo,vešlėjo,draugijon ‚pasikvietė‘ ir usnes,o aš net nepastebėjau.Nes nenorėjau to matyti.Kai jos pradūrė dangaus stogą,tuomet,pasiėmęs dalgį ryžtingais mostais jas nušienavau.Lengvai pasidavė.Nebeduria į paširdžius.
Už nešsemiamų pievynų įsirėmus šonais į plaučius riogso biblioteka.Pradėjau ten lankytis dar vaikystėje.Dievinu,kai,atvėrus suvokimo knygos pirmąjį skyrių,mintys išlenda iš puslapių ir,sukdamos dienų dienomis ratus aplink mano galvą,neleidžia jai nurimti.Suradus raktą,įvairiapusių minčių gvardija pasišalina ir trumpam atgaunu NEMALONIĄ ramybę.Nes MĖGSTU suprasti.
38 tonos prisiminimų.Supyliau juos netoli bibliotekos,kad,prireikus slaptažodžio,neskubėdamas,bet greitai galėčiau rasti atsakymą.Nes tuomet viską patyriau-ekstazę,girdint lietaus tango ant palangių skardos,nuoskaudas išvydus galines(„išeiti“) tavo širdies duris,netikrumą,kurio pilnos mano saujos ir dabar;šypsenas,dabar sukabintas ant virvės,kad išdžiūtų nuo sūrių ašarų....
Užvakar pastebėjau,kad viename bibliotekos kampe yra plyšys,pro kurį pralindus įžengi i didžiulę,tarsi pokylių salę.Nejauku,nepatirta,tylu.Bet taip gera.Nes ten nesutikau tavęs,nesutikau žmonių,nėra prisiminimų krūvos(reikės juos sutvarkyti),pievos...Ten esu tik aš.
Nusprendžiau ten statyti namuką.Mažą mažą,kad niekas nepastebėtų ir netrukdytų GYVENTI,ateidami prašyti pasiskolinti duonos jų sieloms pavalgydinti.
Braukiu brūkšnį.
________________________________________ ____________________________
Nieko nebeatsimenu.Labas,aš ‚ponas‘ Enigmatic,o kas jūs...?

Komentarai
fainiukas tiu😃 :*
Naujas gyvenimas... ________________________________________ ____________