Pagalvojus,taip gerai gerai ir nuodugniai pagalvojus ir prisiminus vaikystę...Ar kartais nepagalvoji,jog žmogus viską įvertina tik tuomet,kai to netenka?Mes netekome vaikystės,taip,mes jau žengiame,o galbūt jau ir peržengėme kito gyvenimo etapo slenkstį,kuomet mūsų gyvenimus įtakoja problemos,rūpesčiai,reikalai,“užkru šantys negyvai“ egzaminai...Pamažu pamirštame,ką reiškia būti vaikais,kai galėjome klegėdami lėkti nuo kalnų,išsidrėbę į karvės šūdą juoktis,ar bėgti nuo didžiamašnio buliaus...Arba "valdyti" Skiemonių kultūros „rūmus“...Žinai,aš širdyje esu vaikas,nes dėl tokios būsenos aš bent kartais galiu viską pamiršti,kas bloga dedasi aplinkui ir kaip patrakęs bėgti vidunaktį su Audrium ir Paulium Laisvės alėja ir dainuoti visa gerkle "If tomorow never comes",o panelės eina iš paskos ir žiūri į mus su susidomėjimu,aš galiu sau dar leisti rėkti visa gerkle "fuck the free world",aš išdrįstu ir man tikrai negėda gatvėje pasisveikinti su visiškai nepažįstamu žmogumi,dalinti lankstinukus ar reklamas „ant prikolo“...Kodėl daug kas į tokius dalykus žiūri kaip į išsidirbinėjimą,lyg į nesveiką žmogų...?Nejaugi to niekuomet niekas kitas nedarė tik mes?Galbūt jie niekuomet nepatyrė ir nepatirs to jausmo,kai virpulingas pasitenkinimas užpildo krūtinę,kuomet iškreti kokią nesamonę...?Aš to niekada nesuprasiu.
Taip,(.....),mus jungia kaimas.Vien jau dėl to turėtume dėkoti tai vietai,tam mažam kaimiūkščiui,kad jis suteikė mums progą visiems susipažinti.Taip,ten buvo ir skausmo,ir pykčių,įvairiausių nesusipratimų,netgi ašarų Jūsų akyse...Buvo ir juoko,džiugesio,svajonių lukštenimo vakarais ant šviežio ir kvepiančio vasara šieno kupetų,beprotiškai džiaugsmingai siautulingo juoko bežaidžiant supuvusį kiaušinį,futbolą...Kaimo „mis melžėjos“ rinkimai,kuriuos be konkurencijos laimėjo panelė (.....).Žviegimas iš pat trešnių viršūnių,kad „blet“,nepasiekiame uogų,kad eilinį kartą persidrėskėme koją į nulaužtą šaką...Perkūnijos įgarsinti šilti vasaros vakarai,kuomet žaibai spalvojo apniukusią dangaus mėlynę,ir mes visi susėdę "bijojome",kad ponas Dievulis mūsų „nepakorotų“ už toookias dideles nuodėmes,jog dabar prisiminus tik juokas ima...
Prisimenu viską taip skaidriai skaidriai,dabar vaizdai lekia pro akis lyg tikro gyvenimo filmo juosta.Mes jau kitokie,užaugome,ir praradome vaikystę...
|
Komentarai
dazhnai prisimenu musu vaikyste, kuri buvo turbut nuostabiausia kokia tik gali tureti zhmogus, Nuostabi gamta,i toli besidriekiantys laukai, saules palydejimai nuo kalno, toli horizonte esantis mishkas, kuris mums buvo tarsi horizonto pabaiga, kuri supo ir saugojo mus,suteike mums tyrumo ir nepaprastumo,todel dabar esmame tokie...tie mus supantys mishkai tai tarsi musu nematomos sienos, kurios riboja musu antruosius namus ir bet kada, net ir dabar, ar po 20 metu, kviechia mus ten sugrishti...visada musu ten laux.... Gal todel dar net ir dabar neishsizhadu vaikystes, noriu tureti savyje nors mazha dalele to mishko, tyrumo ir nepaprastumo, kuris gyvenime mums pades ishlikti savimi, siekti, tobuleti, myleti ir sunkiomis akimirkomis klupti ir vel keltis, su dar didesne meile gyvenimui...sugrizhti i savo namus ir pazhvelgti i toli...i musu horizonto pabaiga...
Kaip miela😃 As taip to pasiilgstu..Ir pastaruoju metu darau,ka noriu... Nes myliu gyvenime ir pavargau ji svaistyti sen bei ten...Uzteks! Myliu siandiena,tarsi rytojaus nebutu! sian gawau 4,bet uztat kokia piene maciau!!!
Ajste,ne visihkai supratai ka norejau pasakyti.
nieko textukas🙂 normaliai destaj mintis, tik ten pradzhioj labaj susimale tie "Pagalvojus", "taip gerai gerai ir nuodugniai pagalvojus", "Ar kartais nepagalvoji".... o del minties, taj.... neimanoma "netekti vaikystės". zhinoma, mes ishaugame ish tokiu dalyku, kaip "išsidrėbę į karvės šūdą juoktis" ar "klegėdami lėkti nuo kalnų". yra dalyku, kurie keichiasi, bet taj nera blogaj. mes brestame, bet kartu pasiimame ish wajkystes wisa, kas geriausia. karwes shudaj lieka uzh nugaros, o bajeriai prie lauzho, tashkynes ezheruose ar kt - ne. "augdami" mes kasdien wiena dalyka pakeichiame geresniu. o ir ish tu, kurie liko kazhkur ten, mums pasilieka prisiminimai. nedejuok, kad netekai wajkystes, bet dar gali shelti. shelti galesi wisada. tiesiog budamas penkeriu nejtum per prospekta traukdamas wisa gerkle, nors tau dabar taj atrodo wajkishka. taj ne wajkishka, o smagu, shaunu.... kiti zhmones, tie apie kuriuos kalbejai ("dizdiuma zmogystu tiesiog neleidzia sau durnavoti,nes galvoja,jog tai vaikiska ir kvaila"), gal to nedare ir budami wajkaj. shtaj ir wiskas. amzhius dzhiaugtis gywenimu pgl sawo principus - ne kliutis🙂
however, faina nesamones daryt... Kad ir kiek metu bebutu... Tersale gimus, tersale ir mirsiu! Ot ne px!
oi, tikrai neliudziu, kad vaikyste pagaliau praejo. as niekada nesutikciau i ja grizti.
Vaikyste...Kaip noreciau viska dar syki isgyventi... Bet mano tevai greiciausiai jau ne =))~
Tai,KvaKva,tuomet ir tu esi is tu,kurie moka dziaugtis gyvenimu.ir tai ne ultra pagyruniskas😘mano prisiminai susideda is kvailiojimu ir tu kvailiojimu sukeltu ivykiu😃
dabar prisiminiau ir as... sodas, lietus, kazkokia plewele ant manes apsaugoti nuo lietaus, tas nepamirstamas lietaus kvapas, tas saltis ir gaiva kartu, noras buti aplytai ir suslapti...pilki debesys ir miniatiurinei lasai...prilipes zvyras prie koju ir sauksmas...
enigmatic rašė: taip ir maniau,jog daugelis sakys,jog metai ne riba dziaugtis gyvenimu.bet ar mes pamastome,ka mes darome?uzsikrove tikromis ar ishgalvotomis problemomis mes kaip ishprotejame,koks musu gyvenimas blogas,kaip niekam-nei poilsiui,nei ramybei,nei laimei nera laiko,nors is tiesu taip nera.taciau,kad ir ka besakytumet,dizdiuma zmogystu tiesiog neleidzia sau durnavoti,nes galvoja,jog tai vaikiska ir kvaila.o gaila.
taip ir maniau,jog daugelis sakys,jog metai ne riba dziaugtis gyvenimu.bet ar mes pamastome,ka mes darome?uzsikrove tikromis ar ishgalvotomis problemomis mes kaip ishprotejame,koks musu gyvenimas blogas,kaip niekam-nei poilsiui,nei ramybei,nei laimei nera laiko,nors is tiesu taip nera.taciau,kad ir ka besakytumet,dizdiuma zmogystu tiesiog neleidzia sau durnavoti,nes galvoja,jog tai vaikiska ir kvaila.o gaila.
Sutinku....kad niekada nevertiname to ka turime,tol kol to neprarandame....deja tokia jau zmoniu prigimtis
Mes viską,ką atrandame,tą ir prarandame.Aišku,gailu,kad Vaikystę imame prisiminti ir vertinti tik tuomet,kai ji kažkur pasitraukia.Ir susigrąžinti prarastą laiką,neišnaudotas galimybes,yra beprotiškai sunku.Vėlai suprantame,kad reikia gyventi šia diena,vertinti ją,ja džiaugtis... Sunku?Galbūt. Bet niekad nebūsi Tikrai durnas,traukdamas mieste dainas,bėgiodamas pakrante ar svaidydamas kamuolį.Nesvarbu,ar tau 13 ar 17 ar 25.Juk amžius nėra riba džiaugtis gyvenimu.Nuo atšvęstų gimtadieniu skaičiaus nepriklauso meilės gyvenimui kiekis. Reikia džiaugtis nuoširdžiai,tada net pirštas prie smilkinio nebus svarbus - Tu Juk Džiaugiesi Gyvenimu Sau,o ne Kitiems.{:
eik jau eik jau 😃))) nieko mes nepraradome 😃 metai tik skaicius ar ne? 😃 svarbiausia tai siela ir mastymas 😃 aha sutinku kad mes viska ivertiname tik neteke