
Mėlynas žaibas.
Manyje skamba The Cranberries - empty, o tarp rasotų lietaus lašų mašinos atkartoja tūkstančiais signalizacijos balsus...
Ir dar. Kaip gera kažkuo tikėti. Kad ir mažu stebuklu, nors jo išsipildymui ir nėra pagrindo, tačiau naiviai viltis... Tai mano gyvenimo varikliukas. Užsuk, ką, ir stipriau, kiekvieną dieną. Palaikyk rėžimą bent mėnesį,o tada pasikraus sava energija bent pusmetį į priekį. Tik gerai pasistenk, gerai, likime, susitariame? Taip ir maniau, jog esi mano draugas.
- nioliktas sodriai mėlynas žaibo kirtis. Gurguliavimas, drebinantis net orą mano mažame kambarėlyje.
Lietaus lašai manyje ir aplink mane. Plauna. Kas dar liko.
Vis smarkiau.
Dar smarkiau.
Teka upėmis, su rūdimis.
Jūra?
Turbūt.
Turiu gelbėjimosi ratą.
Uodegą, veik žuvies.
Dantis.
Odą.
Tavo kvapą, pasilikusi mano saujoje dar iš penktadieninės nakties.
Juodą. draugę, kuria tikiu labiau, nei baltu, nesuteptu, nes juoda adekvatu taip pat, kaip ir pozytivu.
Vėl pakvipo lietumi mano erdvėje.
Vasara kartojasi?
Turiu lūpas.
Jomis bučiuosiu. Turbūt greitai.
Jaučiu tavo skonį.
Žaibo kirtis.
Ir tu jį girdi.
Per pusę ar į vieną?
Du kartai iš eilės.
Ženklas?
Trečio nebus?
Juk yra trys.
Laukiu.
Minutė.
Nėra, vis dar nėra.
Supratau.
Gerai....
Turiu keturis auskarus viename žmoguje.
Keistai daug skylių, iš kurių nebėga smėlis.
O šešios?
Turiu pirštus. Jais liesiu Gedimino pilies pašiknį.
Už dviejų savaičių, pusantrų metų ir panašiai.
Mėlynas žaibas.
Turiu ir jį.
Jis mano, man.
Muzika, muzikoje, natoje, oktavoje, pauzėje. Tyloje.
Pasineriu į visumą.
Nebeturiu skausmo...
Galva nusvyra ir kaktomuša susiduria su ant stalo gulinčiu sapnu. "Gyveno kartą du ežiukai, kurie besibadydami surado savo laimę..."
Kitas rytas. Kitos rankos, lūpos. Kitas aš, tame pačiame tvarinyje, toje pačioje materijoje, tame pačiame lygmenyje....

Komentarai
Tiesiog atsisėdi ant palangės ir klausaisi: kaip lietaus lašai tykšta žemėn, kaip vėjas supasi medžių šakose, uodi tą drėgną ir lengvą gaivumą. Juodos juodos naktys ir žaibų diskatiekos, priverčiančios sulaikyti kvapą. Net užsimerkus tąnakt žybsniai mirguliavo. O penktadienis buvo išties labai labai. Buvo gera tiesiog sėdėti gęstančioje naktyje ir šnekėtis, būti, apsikabinti.
Tiesiog šiaip neaiškus ir tiek...
Kaukutis, kuo?
Tai malonėk atrasti laiko, savyje noro, paskatų ir panašiai, nes aš noriu trečios dalies... 😘 O šis dienoraštis kažkoks man neaiškus... 🎁
NataliLT, rašysiu, tačiau pastarosiomis dienomis nebuvo laiko - nebuvo noro - nebuvo paskatos ir panašiai. Bet bus 😃
nerasysi daugiau Europos ispudziu "( ?
Et...va nutent, "kaip visada originalu"... 😘 O siaip - kai zinau daugiau, tai viska skaityti nepakartojama.. 😘
grožis taip beprotiškai tyra, nuoširdu gera skaityt
kaip visada originalu...