Ir ką gi jis mato, ką galvoja...

Akių regos laukas užčiuopia nudžiūvusių ir sustabarėjusių rožių ketvertą, į dešinę nuo kairės - marga pusgyvenimio atplaiša. Guli nusviesta į kampą ir kvėpuoja. Pakelti? Nu čia dabar...
Langai apniukę. Tarsi aptraukti nematomų dūmų, matyt, ir jie pamažu apanka, kaip ir jis. Visi su laiku apanka, kurie MATO.
Beformė antena, praradusi galią ieškoti pasiklydusių žmonijos impulsų, persiorientavo kita linkme. Bus tiesiog daiktas, reikalingas ar ne - nesvarbu. Tačiau kitaip negalėjo.
Visi išsigimsta. Net ir jis. Net?...
Kartą sugriauta spalvų naktis įsiuto. Juk taip būna. Sudrumsti tai, kas įprasta ne mūsų galioje. Sumaitins tave juodajai skylei ir nebebūsi. Nes tiesiog nieko neturėsi. Tikro, ne jo ar jos. Taip buvo ir jam.
Tačiau kam reikia tuščių žodžių, jei jais sotus nebūsi. Kam reikia drabužių, jei jie nedengia mūsų sielų. Žinoma, jei jas turime. Jis turėjo. Bet nebeturi.
Užteks ir gana. Kurį kelią jis pasirinko? Nė vieno. Nes sugeba vairuoti, avarijų nebūna, fantazijose ir svajonėse. Realybę galima išbraukti ir pamiršti raktus nuo akivaiždžios, tačiau ranka neapčiuopiamos rytojaus dienos. Pamesti lengviausia?...
Sudrumsčia, ir vėl. Tarsi suodina bala - rami, rodos esti skaidri ir tyra. Paliesk ir purvo purslai, nukloję dugną, išteps tave ir tau bus sunku nusivalyti. Ieškosi kito šaltinio, kuris tave nuplaus. Sunku rasti grynumą,o dar sudėtingiau tą, kuris priims gyvenimo mėšlą iš tavęs. Paradoksas - niekas niekur nedingsta. Nei tavo skausmas, nei tavo išmatos. Keliauja ratu, ovalu - nesibaigiantis, nenutrūkstantis procesas. Kabliukas slypi ten: kiek laiko visa užlaikysi savyje, kiek laiko nesugriausi pastatytos užtvankos?... Jis nežino.

Ir ką gi jis mato, ir ką gi jis galvoja...

Nugara juodai šalta, ledinė. Prišalusios gėlės verkė, o jis tiesiog sėdėjo ir pamišėliškai bekrizendamas mąstė - o kas toliau....

Komentarai

T_y_L_a

O ankščiau ar vėliau ateis Žmogus, kuris privers kartų juoką liautis. Tikėk, arba tikėkis. https://www.esnips.com/doc/0a42dc...ai-At eities.mp3 https://www.esnips.com/doc/4942f2...avo-p eties).mp3

enigmatic

izabeleSORIJANO, pimpalo šmote, tai gal žinau? 😘

izabeleSORIJANO

Kalioshiuku karalystes prince, skaneste, tau parashe IzabeleSorijano!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! ! Pasitikrink privachias zhinutes😃 Myliu ir buchiuoju. Su pagarba, Izabele Sorijano

EgzistencinisNerimas

tarp kitko ne taip aš čia pasakiau. nežinau, ar pasiilgstu tokių žmonių, kaip enigmatic . aš jo nepažįstu. nežinau - gal visa tai tik poza. bet tiesą sakant nelbai svarbu. still jis man atrodo įdomus.

Misantropia

Aš nežinau ar jis mano draugas. Norėčiau jį tokiu laikyti, bet dar kiek per mažai laiko praėjo. Kol kas mes nematėm šalto. Bet vistiek jis man brangus. Vienas iš tų, kur įkrenta giliai. Sine me de me.

EgzistencinisNerimas

tada aš masė. kasdienybėje pasiilgstu tokių žmonių, kaip enigmatic. šiaip tokius aš vadinu draugais.

keturkampas_nulis

Matantys neapanka, jie tik pavargsta ir pasidaro abejingi. Tam, ką mato. Viskam. O skausmas lieka... Tereikia trupučio žinojimo, jog yra tų, kurie bus, kurie nepamirš, kurie neleis tapti abejingu. Štai kas toliau.

Misantropia

Ką tokio įdomaus? Jis tiesiog vienas iš tų, kuriuos aš nespringdama vadinu Žmonėmis. Tokie masėms atrodo keisti, kažkuo įdomūs, kažkuo išskirtiniai.

EgzistencinisNerimas

ahm. šiaip komentuot nenoriu, bet kaip kitaip man pasakyt, kad tu turi kažką tokio įdomaus?

kliedesys

Kai atsistosi, viskas prasidės iš naujo, kažkas tęsis, kažkas pasibaigs. bet akys žiūrės į tolį, naujai.

Misantropia

Toliau? O toliau jis nusiperka butelį pigaus šampano, užlipa ant aukščiausio kalo apylinkėje ir nusispjauna ant visų ir visko.