Priešprieša egzistuoja, nors viskas taip pat. Geras, ane?

Rytas išaušo kaip niekada nedėkingas. Urbanistikos persisunkęs vaizdas - daugybė dangoraižių, it smailūs degtukai, rodos, stovi vien dėl to,jog laikosi pasirėmę dangaus. Bakalėjinės parduotuvėlės, radusios užuovėją galiūnų pastatų pilkybės pašonėje, prie pat šaknų, gana patogiai jautėsi. Vyko simbiozė. Ir vieniems ir kitiems gerai.
Drungnas oras tarsi spaudė didmiestį prie žemės. Milijonai žmonių, tarsi skruzdėlės, ropojo siauromis, ir viršaus žvelgiant, vos įžiūrimomis gatvelėmis ir skersgatviais, rodos, blaškydamiesi ir nerasdami poilsio taško. Krito lengva dulksna, todėl namų stogai blizgėjo it nuvaksuoti.
Medžių mažai.Kaip ir grynumo.

https://www.nyc-architecture.com/MID/MID073-78.jpg

Vienoje mažoje skersgatvio krautuvėlėje dirbo ji. Smulkutė, neryžtinga mergina. Pažvelgęs į jos rankas, galėtum pasakyti,jog 3 dešimtys metų ją vargino. Pažvelgęs į akis - naivų vaikiškumą. Ir niekas nežinojo, kuri tiesa yra tiesesnė. Lina nemėgo šviesių plaukų, ilgų, todėl už kuklų atlyginimą kiekvieną mėnesį tamsindavo ir trumpindavo plaukus. Teliko tik ežiuko stiliaus plaukai, itin derantys prie jos veido bruožų.
Gyvenime daug surado. Bet nedrįso to suprasti. Kodėl niekas nepuola? Nes niekas nemato. Gal rytoj, gal kituomet... Juk turi kažkas...
Svajotoja. Lina dažnai tik taip pavykdavo užsimiršti. Išmesti iš galvos mintį, kad yra eilinis visuomenės sraigtelis. Šios minties ji tiesiog negalėjo pakęsti. Ką ji darė, kad būtų kitaip? Mąstė, jog vieną dieną, rytoj, poryt, už metų, viską pakeis.

Ar niekada, žmogau, tokios mintys neaplankė tavęs? Jei atsakymas neigiamas, tuomet tu eilinė, visiškai nuvalkiota žemės kirmėlė...

Dienos bėgo. Nepavysi. Miesto stogai kasdien buvo prausiami, švitinami akinamos saulės spindulių, gairinami plėšrūno vėjo. O ji buvo ten, kur ir vakar,užvakar, šiandien...

https://wilfrid_hoffacker.blog.lemonde.fr/photos/uncategorized/bleues_5_1.jpg
---------------------------------------- ------------------

Kitame miesto pakraštyje, mažame butuke jie glaudėsi trise: Liza, Nojus ir Teresa. Jie buvo vieni. Kodėl? Nes jie buvo vieni. Paprasčiau ir būti negali, tik suvokti sunku. Tačiau jie turėjo vienas kitą. Ir milijonus REALIZUOTŲ svajonių.

https://www.amath.unc.edu/Faculty/mitran/images/tgmures.gif

LIZA - "juodai" tiki, kad galima skraidyti it paukščiams. Vakarais pakyla virš nuskrudintų saulės ir nuvargusių stogų, pakyla iki begalybės, mirties kilpa ir - laisvas kritimas žemys. Bet ne iki galo. 23 Metai. Širdyje - 11. Kurie metai tikri? Atsakysiu - kiek jų likę nepamirštų ten, širdyje. Darbas - tapyba. Uždarbis - maksimalus, nebūtina sakyti tiksliai, nes jai tai nepatinka, tai neturi reikšmės. Nes ji tiki savimi. Laužo nusistovėjusias gyvenimo normas, lieka nesuprasta, tačiau tikra sau.
NOJUS - Perskaitęs Bibliją sukonstravo Nojaus laivą. Jis - kaip pats herojus. Iš kur gavo lėšų? Susirinko savomis rankomis, bet dar daugiau - savo protu. Iš projekto pinigų negavo ir negaus. Nes visus paaukojo mažylių vaikų namams. Turi dvi poras batų, keletą marškinėlių ir ketverias kelnes. Švaru, tačiau nunešiota. Mėgsta vakarus leisti prie didžiosios, pasak pačio, jo gyvenimo sienos. Kuomet melsvos dangaus raudos plieskia į veidus, o galvoje lyg tūkstančiai bičių spiečių dūzgia nenuilstamai dūzgia mintys. Apie tai, ką galėtų nuveikti dėl kitų. Jo pačio persona stovi už didelės sienos ir nemaitinta materialumu daugelį metų. Ji atsigeria gerumo ir jai daugiau nieko nereikia...

https://www.rachelpennington.com/blog/uploaded_images/guitarsky121005-714941.jpg

TERESA - Advokatė, 24 metų, labiau mėgstanti žemės ūkį. Augina gėles. Auga kartu su jomis. Kalbasi su jomis. Jai gera taip. Darbas jai itin svarbus, it žmogui oras. Teisybė, kad ir kokia ji bebūtų - svarbiausias dalykas. Uždirba tūkstančius. Ir labai mėgsta pinigus, kurių didžiąją daugumą "atima" sunkia sergantys tėvai - jos gyvenimas. Atrodytų, jog eilinis žmogus? Anaiptol. Ji neturi rankos ir per avariją užmušė šeimą, važiavusią atostogauti į pajūrį, kur nevargina pieštukiniai dangoraižiai ir neslegia kojų skubėjimas iš TEN ir atgal. Teliko tik mažas šunytis, kurį nedvejodama pasiėmė pas save. Naktimis verkia ir svajoja sukurti bent keletui žmonių rojų, nors nebuvo kalta.... Vis dar atrodo tipinis žmogus...? Taip. Bet viduje ji gyvena atvirkščiai nei tu ir nei aš....Ji gyvena, nors ir skauda.

Jų miesto pakraštyje daugybė medžių. Jiems lengva kvėpuoti ir rytais traukti į save tyrą gyvenimą. Nes jie yra tikri patys sau. Per gyvenimo raudoną kilimą žengia ryžtingai, nebijodami suklupti ir nemąstydami apie save,o apie tave, utėle.... Už ką tu, niekinga būtybe, nusipelnei gėrio ir gerumo plius skanios grietinėlės, lyg dar neužtektų pakankamai TO?...

-------------------------
Apokalipsė. Kad ji įvyktų jūsų galvose.Naivu. Tokiu atveju ir varnos pradėtų šokti "čia čia čia."
------------------------
Aš žinau, aš vis dar tikiu,jog tai bus šiandien... Ei, aš vis dar tikiu...

https://remacle.org/bloodwolf/cours/tibulle/eden.jpg

Komentarai

Naoha

enigmatic, mažuti, bet tai ir samgiausia,akd viskas tavo pasamonej senai jau glūdėjo.n 😃

enigmatic

Įdomiausia ir keisčiausia yra tai, jog vardai parinkti tą pačią minutę,atsitiktinai, neapmąstant jų reikšmės. Keista 🎁

Naoha

Čia tik keli mano pastebėjjimai apei vardų motyvus, panaudotus tavo dienoraštyje: Lina (iš karto atsosijuojasi su augalu linu) - tai gamtos dalis, kurį sukultūrino ir pavargė žmogus. Ji suvargus ir kartu vaikiškai naivi kaip ir pats augalas linas: trapus jos steibas gali virsti į labai patvarų audinį. Plius, Linos plaukai iš prigimteis yra šviesūs ir ilgi (ji tarsi klasikinė lietuvaitė turėtų būti), betji kerpasi trumpai plaukus ir pasidaro panaši į subrendusi. po nužydėjimo, linų galvutes - apvalus, iš pirmo žvilgsnio grubus, bet kartu ir be proto gražus. Liza - visų pirma man šis vardas siejasi su da Vinčio pavaikslu "Mona Liza", kurio pasisekimas ir populiarumas meniniamepasaulyje yra neįtikėtinas, kaip ir kūrinio herojės Lizos: jimenininkė, kuriai labai gerai sekasi. Kita šio vardo interpretacija gali būti siejama su Bethoveno "Laiškas Elizai" (Liza yra Elizos trumpinys). Be to Liza (Eliza) paprastai siejama su svajoklėm merginom, kurisnori skristi su paukščiais ir patiki, kad tai gali padaryti. Nojus - na, čia ir pats viską parašei, todėl neturiu ką per daug pridurti. Jis biblijinis herojus, kuris stegiasi dėl kitų, pamiršdamas save (klasikinis heroizmo atvėjis). jis kuklus ir asketiškas, norsgali turėti viską (išreiškiamas pasitikėjimas žmonėmis). Teresa - taip pat man siejasi su biblijinia heroja, per kuria žmonės yra žuvę ir po to ji aukojosi dėl kitų (tokia pat ir šio kūrinėlio herojė). Na, galėčiau ir daugiau prirašyti, bet pats gali manęs paklausti.😘 P.S. o kas sakė, kad vardas nelemialikimo?..

Arkangelas

Tikėti yra gerai. Jei priešpaskutinės foto vaizdą matyčiau realybėj, prisiekiu kad nugriūčiau arba atsitrenkčiau į kokį stulpą arba tesiog paskaustų akis.

enigmatic

Na va,jau kitas dienoraštis. Tas žmogus perskaitė, kiek mačiau, ir tikrai esmė ne tame, kaip jūs galvojate. Va. Dabar galite nusišnekinėti apie naują dienoraštį.

nemesk_akmens

joa, jau geriau pasakyt 😅

ruko_muzika

na ka gi, tada sekmes laukiant, kol jis perskaitys (tas zmogus) 😃

keturkampas_nulis

O gal geriau prisispaust tą žmogų prie savęs ir tyliai jam šitą į ausį pasakyt? Perliptum pats per save...

enigmatic

Ne. Tiesiog noriu, kad TAI perskaitytų vienas žmogus. Tiesiog tik tai.

ruko_muzika

antra diena is eiles tas pats - pritruko ideju? 😘