
Septinta diena.
Jau aštunta diena, kai šlepsiu girtomis gatvėmis ir tekvėpuoju aureole virš mano galvos. Nauji plaučiai - tikėjimas.
Naivu, kaip ir aš pats - šeptintą kartą iš kairės šiais metais. Dešinėje dar niekas nestovi. Eilė neužimta, nors tu žinai, kad čia visuomet bus tuščia. Galėjai ir nesakyti.
Kažkada pasakysiu, ką reiškia kairė. Manai, jog tai tiesiog literatūrinė užpildoma niša? Nė velnio.
Exit - ir išeinu. O kas būtų....?
Seka. Tas prakeiktas ratas, maldauju, kad manęs nepaliestų.
Bijau, šįkart iki šiurpulių...

Komentarai
noriu i Taize. man ten nuvaziuoti dabar ypac reikia. kad susivokciau, kas svarbu, kas nelabai. o is rato istrukti isties sunku-jis kartojais ir kartojasi, bet bent po zingsni kas karta i sali ir taip galima galu gale ir issilaisvinti, nors kas zino. viskas priklauso nuo konkreciu zmoniu.
Man sako.. :O Pavydžiu..
Iš esmės neaukštai - ant tvoros, tačiau ant didelės kalvos - Taize, jei kažką tau tai sako.
labai aukshta vieta, kaip matau