ka as galvoju apie visa tai..
taigi, mieleji mano maziciai daugai ir drauges.
tai va net nezinau nuo ko pradet,
gal pradekim nuo paprasciausio daliko.
t.y. ka as noriu pasakiti, ir koki klausima issiaiskinti..
siela - mirtinga. cia mano teiginis, o dabar jus galit su juo sutikt arba ne.
kas is to seka? is to seka kad kito gyvenimo nera. tu mirsti ir viskas. is to seka, kad reike gyventi, cia ir dabar!
o dabar pasisakikit Jus.
ir dar ka as galvoju, tai kokie plaukai zmogui ant galvos, jie jam smegenu neprideda, nors aisku rudaplaukes yra graziausios
..

Komentarai
aš vakar išvis sau iškėliau klausimą gyvenimo: kam gaminti ir gerti mažai alaus, jei galima daug. ir tada gyvenimo prasmė didesnė atsiranda 😄
reikes sutavim kada isgert bankute, nes kitaip visas gyvenimas praranda prasme 😄 [juokauju]
a6 per plauks siurbiu mental energy iš kosmoso 😄 anyway siela mirtinga ar nemirtinga, anyway reik gyvent čia ir dabar ir gert daug alaus 😄
Tai viena mano įdomiausių temų, na kur diskutuoti patinka 😃 Jei skaitėt da vinčio kodą tai ten labai panaši nuomonė į mano, kurią jau turėjau prieš skaitydamas šią knygą. Manau žmonių sielos yra tam tikri elektrodai ar kažkas tam tikri kamuoliukai elektriniai skraidantys nematerelioje visatoje ir visi mes esam sujungti tam tikrais "Įelektrintais laidais" ir iš to seka kad tikiu visiškai LIKIMU ir REINKARNACIJA. Manau nieko atsitiktino nėra, ir tuo labiau tikrai siela gyvena ne vieną gyvenimą, nebūtinai žmogaus kūne...
2x: "O man tai išvis vienodai"
siela as suprantu kaip kazka, kas mus identifikuoja. ir su mirtim tai i nieka nepereina ir su niekuo nesusijungia. t.y. tai ne materialus dalykas. todel kai gymsta nauja gyvybe, i ja neateina jokia siela is isores. reinkarnacija netikiu. dingussi, galbut mokslas zengs i tai kas bus, kai... ne manai? ar galvoji mokslas cia bejegis? man atrodo galima kazka priburt 😃
Aš tai galvoju, kad siela yra labili, trumpalaikė, gali skilti ir jungtis į įvairius kitus junginius. Jei taip nebūtų, tuomet nuolatos žmonių skaičius turėtų būt pastovus. Reinkarnacija vyksta.
"tiesa slypi kažkur anapus" sužinosim kas ir kaip (arba nebe sužinosim nieko) tik tada, kai išmuš paskutinioji... vat ir viskas, o kol esam čia, tai ir gyvenkim čia ir pasistenkim kuo geriau, gražiau ne todėl, kad kažkam atsiskaityt reiks (o gal ir ne) o dėl savęs, dėl to, kad kai padarai ką nors gero kitam ir pačiam geriau būna. Palinkim po savęs ką nors, kad kiti galėtų mus atminti geruoju. Nesuprantu tų žmonių, kurių devizas - po manęs nors ir tvanas... kvaila taip manyti... aj gerai nepradėsiu... ir taip atrodo į lankas nusukau... 😃
O man tai išvis vienodai.