KūrybaEilėraštis

Mirtinas šūdas


Kai mirtis tave užtinka
Netikėtai ,pamažu
Teka kraujas vingiuotu venų taku
Mintys į juodą duobę krinta

Nesupranta žmonės mano
Sušiktų juodų minčių
O tai širdį spaudžia
Ir labai LABAI skaudu

Aš stebiu tave iš šono
Prisiliesti negaliu
Tu juk nesi mano
Ir dėl to mirti galiu

Kai pirštai išbrinksta
Nuo ašarų sūrių
Noris durti smeigti šauti
Ir numirt greitu tempu

Nesirimuoja šitos eilės
Galit to ir nesakyt
Man jau viskas taip pabodo
Netenku neturimo proto

Ai ,žodžiu aš kenčiu
Ir į šūdą vis klimpstu
Nesitempsiu aš tavęs
Nesijaudink dėl manęs

Aš juk nereikalinga
Durnė nesupratinga
Mano mąstymas ūmus
Jam antros pusės niekada nebus

Smerkia žmonės akimis
Spjaudosi vis mintimis
Ahh daugiau nebekentėsiu
Ir duobėj aš pagulėsiu

Gal supras po šimto metų
Kai nebeturėsiu batų
Kai rasa nuo šūdo kris
Ir duobė visus praris.

Amen.

Komentarai

epine

ahh.buvo sunkus laikotarpis.