KūrybaEilėraštis
Kankinantys prisiminimai
Dūžta dūžta viskas, kas buvo gera, gražu.
Dūžta daiktai, keičias laikai.
Šaltoje naktyje tik blizga stiklas,
Kuriame įžvelgiu savo veidą tamsoje.
Dūmai garuoja, gal žmonės vėluoja.
Aš niekur neskubu, tik žiūriu ir kenčiu.
Karštos liepsnos jau liečia mano veidą stikle.
Tokį naivų, tokį jautrų kartu,
Liūdesio kupiną veidą.
Daug istorijų, daugel minčių, man sakyta,
Bet dabar gi jų nejaučiu.
Tiktai lapkričio dargana.
Tiktai vėjas paliečia mane.
Kiek daug nuotrupų, kiek daug žmonių,
Kuriuos myliu ir kurių nekenčiu.
Daug veidų, jų pamiršt negaliu,
Bet matau tik sapne, tik sapne jie suranda mane.

Komentarai