KūrybaEilėraštis
Tik tyla ir aš
Tik tyla ir aš...
Vėjai vėl barsto nuo medžių lapus.
Vėl lenda mintys ir aš nenoriu nubust.
Tik žmogus. Vienas šaltyje, vienas minioje.
Jei ne tas vėjas, tai jo rankos nevirpėtų.
Jis kažkur neskubėtų.
Ir jo akys neblizgėtų lyg rasa žolėje.
Jei galėčiau prieit ir jį apkabinti.
Prabust iš sapnų ir nieko nesakyti.
Tik suprast, nuoširdžiai išklausyti.
Tik girdėt, tik šiltai apkabinti...
Bet žodžiai, jie sako man "ne'.
Ir aš lieku, kur būnu, esu.
Kaip tyla, kaip naktis, kaip šalna
Viskas liejasi, viskas kartu.

Komentarai
ačiū, labai malonu...
Nuostabus...10/10..