|
Man tik 18m.,bet pradedu ''bastytis'' savo viduje.Nežinau ko trokštu,ko noriu.Badžiau ieškoti tikėjimo.Ir dėl to nuėjau į Indijos festivalį kuris vyko jau seniai į krišna,bet ten jaučiausi kaip nesava.Dabar žinau kad man gerai būti krikšione,o jai noriu kito tiėjimo galiu būti pagone,juk krikšionybei yra artima pagonybė ir mūsų protėvei buvo pagonys garbino medžius,saulę...O vakar buvau jogoje.Meditavau.Ten tikrai radau dalį savęs,atsigavo siela ir kūnas,nežinau ar tai samonė ar ne...Ar verta lankyti seminarus,bet reikia gal pasidomėti labiau ir tada gal bus man lengviau gyventi...
|
Komentarai
vakar kaip tik ziurejau laida apie joga. Ten viena moteris sake kad jie su vyru tik tai ir daro kad visa diena uzsiimineja joga ir sake beveik neturi draugu nes tiesiog nelieka laikos. Cia tarsi gyvenimo budas o ne tai kad pamedituoji ir toliau eini esti gyvulienos ir bastytis,turi visa save paskirti. as asmeniskai niekada nepasiryzciau
Pagonybė nė velnio neartima krikščionybei. Tai netgi yra priešingybės. Beje, ieškom savęs visą gyvenimą, nėra čia ko stebėtis.