KūrybaEilėraštis
Ateik
Ateik.
Ateik Tu, nes aš pas Tave nedrįstu.
Stipriai suspausk mano ranką
Ir išsivesk. Vienu iš savo tūkstančių kelių.
Ateik, Mirtie,
Pagrobk mane,
Ir aš pašaipiai tarsiu "sudie!".
Sudie jausmai. Sudie Skausmai.
Aš nepasiilgsiu, man be jūsų bus gerai!
Visos tos žaizdos jau nebeskaudės,
Nes aš neturėsiu kūno ir savosios širdies.
Pačiupk mane, apkabink!
Nusivesk toli, gyvenimui negrąžink.
Tu galinga. Tu valdovė.
Tu visad lieki stipri ir paslaptinga.
Tik Tu nužudai gyvenimą,
Visų emocijų, kančių alsavimą.
Aš gerbiu Tave ir laukiu.
Kada gi tu ateisi pas mane?
Kada gi pasakysi gyvenimui "gana!"
Ir nusivesi savo karalystėn,
Kurioj amžinoji ramybė įsikūnys manyje?

Komentarai
visai neprastai
Pradėta neblogai, o toliau tik pabiros mintys...
neblogai.... =}
Ką žmogui reikia patirti, kad jis išdrįstų...čia parašyti