"Gyvenimas - tai ta gatvė, kurioje iš tavęs garsiai žvengia, ir tas baras nepadoriu pavadinimu, į kurį įėjęs išties neatsipalaiduosi. Ir visai nesvarbu, kad tu guli ant asfalto, kad šviesos blizgina į tavo akis, o už nugaros kažkas pasityčiojamai rėkia. Ne. Svarbiausia kitkas - tu privalai atsistoti.
Ir pakelti kitą."
Čia tai tiesa. Ką gi. Atrodo, jau atsistojau, manęs visiškai nekutena asfalto paliktos žymės. Dabar tik lieka dairytis, kas guli šalia manęs...
|
Komentarai
jo...butent...atsikelti
tu tejsi.
na jo. ne egoistiskas poziuris, pagirtina :}