Viskas vėl lyg ir geriau. Ryšys vėl atsirado. O gal niekur niekada ir nebuvo dingęs. Galbūt. Kaip ten bebūtų negali užantyje nešiotis nenubrauktos ašarėlės dėl nežinia ko. Juolab, kad pavasaris (nors mano rankelės ir riesta nosytė tai nelabai jaučia). Na, bet pasiguoskime žiūrėdami į kalendorių, kuris informuoja, kad šiandien jau visa pilna balandžio 28oji.
O ir mokykloje pilna saulėtų ir įdegusių veidų - svečiai iš Ispanijos. Ta proga anglų kalbos pamoka buvo greitai perorientuota į "mokomės kalbėti ispaniškai pagal TIKRĄ grynakraujį ispanų kalbos mokytoją". Gaila tik, kad nelemto testo išvengti nepavyko. Na ir skersą ant jo
|
Komentarai
geriau dziauktis,nei liudet,saunu kad esi tokia laiminga
taip... tikrai linxma... man irgi kartais uzeina noras dziaugris viskuo... bet tik tada, kai kiti dalykai klostosi idealiai... o kai taip nera, deja, man nepavyxta dizaugtis nei smulkmenomis, nei kitais dideliais dalykais... tokia jau as esu... ir nemanau, kad kaka nors man pavyks pasikeisti...
smagu kad kazkas dziaugiasi...