Kaukšt-pakaukšt vakar kulniavau į mokyklą "pasisdabinusi" aukštakulniais. Ir sijonu. Ir dviem kasytėm su bantukais (atrodžiau kaip idiotė kvadratu). O mintyse kartodamasi už širdies griebiančius Maironio eilėraščius. "Kam man tu, Viešpatie, davei/ Tą karštą širdį vien kentėti?",- kaltinančiu tonu deklamuodama rėkiau. Deja. Šio nuostabaus mano pasirodymo niekas nepamatė, nes auklėtoja nusprendė, jog šį atsiskaitymą reikia atidėti pirmadieniui. Šaunu. O aš, besimokydama gražiai deklamuoti, neišmokau geografijos, ir mano devynetas semestre nuplaukė į rožines pievas paskraidyti.
O šiandien kaip visiška idiotė (jau kubu) sėdėsiu namie, nes vieni mokosi, kiti, kaip tyčia, išvažiavo. O mano pašonėje savo "ereliškas" istorijas pasakos kažkoks "nedadarytas" vaikėzas. Ir net parūkyt vakare negalėsiu. Oh FUCK!
|
Komentarai
pasitaiko nieko tokio, po kiek laiko tsi bus tik nuotykis kuri linksma prisimint
o kas tas nedadarytas vaikezas?
tu istengsi...
uzjauciu........ cia tai patirtis....
Sekmės atsitiesiant.
tikrai,kad nesiseka tau......bet visada buna kazkas gero,o kazkas ir blogo nutinka,nusisypsok juk po blogos nuotaikos ir nesekmiu,ateis gera nuotaika,ir viskas ims sektis
Na, buna buna...
nepawydetina...