ką gi tu jauti, pasakyk?
Vakar jis manęs klausė ar senuose geruose laikuose yra jis. Klausė ar prisimenu tą nelaimingą plotą. Prašė neišeiti. Išėjau. O eidama namo beveik verkiau. Nuolat mačiau jo akis. Tokias... Tarsi mažo nuskriausto šunyčio. Žinoma galiu padėkoti šių dienų technologijoms, tiksliau mob. telefonams. Paprašiau paaiškinti viską, nes aš nieko nesupratau. Iš pradžių užuominos buvo tokios aiškios, o po to, nesulaukusios, kad jas teisingai įspėčiau, pavirto pasiaiškinimu, kad beproto manęs pasiilgo. Ar tik tiek?
- Kodėl taip pasiilgai? Juk matėmės vos vakar.
- Manau į šį klausimą atsakysi pati...
Atsakiau. Tik nežinau, ar teisingai.

Komentarai
Nepaleisk jo is ranku!..Nes gailesies..Manyciau
Yra tik wienas budas issiaiskinti... Drasiau!
niu net nzn ka tau ir pasakyti...