Neurotikas iš e-mail box'o

Nors mano mylimiausias e-mail'inis draugas yra homo depresivus ir šiaip neurotikas, bet vis dėlto sugebėjo mane supažindinti su tikruoju pasauliu, kuris kartais (net ir jo pesimistinėms akims) atrodo gražus. Draugužis žydras kaip debesėlis ir gyvena ten, kur žmonės kalba su labai gražiu britišku akcentu, bei yra konservatoriai su į kraują įaugusiomis tradicijomis. Mielas berniukas. Ir turiu pripažinti - tai nykstanti rūšis.

Visą mūsų pažinties šimtmetį aš nuolat jam kartodavau, kad "hey, mielas drauge, viskas bus gerai". O frazė "Nustok bliaut, eik tūsintis" tapo beveik privalomuoju pasisveikinimo žodžiu. Žinoma jis niekada iš tikrųjų nebliaudavo, o tūsindavosi daugiau nei aš. Bet man taip sakyti labai patikdavo. Po to mano gyvenimo džiaugsmo saulę užtemdė Juodasi mėnulis (ar kažkas panašaus). Štai tada mano Draugužis ėmė ir pakeitė savo amplua. Ir maniškį pakeitė. Jis tapo guodėju, o aš - verkšlentoja.

Ačiū Dievui viskas vėl grįžta į savas vietas. Nesidžiaugiu, kad jam nepasisekė, bet taip gera buvo ir vėl tapti guodėja, besisvaičiojančia labai išmintingomis frazėmis.

Komentarai

kutveliuke

be komentaru

Material_Heart

reikia gi kartais atsinaujinti, pasikeisti vaidmenimis kad neatsibostu be to negali visa laika guodeja buti tu, tau irgi kazkada liudna, tada paguodos reikia tau. nieko cia baisaus

vaiduokliuke

jai tau gerai man ir gerai