Oi kaip pasiilgau ARBA bandau užtrenkti duris prie

Ojojoj kaip pasiilgau rudeninių "pasitūsavojimų".

Apskritai ruduo man asocijuojasi su litru (arba daugiau) degtinės, gerais draugais ir girtomis mintimis. Dabar pasižiūrėjusi per langą negaliu neprisiminti kaip smagiai tokiu pačiu metu, kai lapai krinta ir rankos nuo šalčio būna mėlynos, leisdavom laiką. Kur nors lauke: parke ant suoliuko ar šiaip kokiam užkampy ant bortelio šaldant kai kuriuos organus (ir nereikia moralizuoti ir apibendrinti "a la valkatos/alkoholikai" ).

Visa tai turi žavesio. Dabar man tai nostalgiški prisiminmai, kuriuos labai sunku atgavinti tikrovėje. Atrodo, kad visi mes turime savus gyvenimus, kurie, sakyčiau, visai netyčia susiliečia. O juk anksčiau, atrodytų, vos vakar, tas gyvenimas buvo vienas. Bendras. Nedalomas. Dabar nebe. Nepatinka man taip.

Viskas. Nusprendžiau - šaukiu Brolių Alkoholikų Mafijos susibėgimą-sugėrimą. Kitą savaitgalį nesėdėsiu kaip kokia lodarė namie.

P.S. Taip, čia truputį prabilo rudeninė depresūcha, ilgesys ir šiaip kvailos nostalgiškos mintys.
P.P.S. O KAIP RŪKYT NORIU!!!!!!

Komentarai

bona_sforca

Grynai veikt neturi ko... eik ir rūkyk.