KūrybaEilėraštis
Penktadienio vakaras
Tą vakarą siautė pūga,
buvau siaubingai vieniša...
Tiktai tamsa, dar zingsnių aidas
ir atspindžiai stoties šviesų
Mašinos lėkė pro mane,
o aš ėjau lėtu žingsniu,
buvau siaubingai vieniša
ir tegalvojau- "kurgi tu?"...
Aš tau žinutę parašiau
neryšio zonoj būdama,
rankas dangun iškėlusi laikiau-
atsakymo tavo laukdama
Aš priėjau ir tavo namą
languose degė ten šviesa
"Tu čia!!!"
bet man lengviau nuo to nėra...
Kruopščiai nukastu taku
aš priėjau prie durų, prie tavų
Keistai, nejausdama
pastuksenau į jas ranka...
Tarsi sustojo man širdis,
galvojau- "ką jis pasakys?"
žinojau, jei pravers duris,
manęs jis nesupras, išvys...
Sau melavau,
kad apsimesiu aš tada girta-
galbūt pakvies vidun...
pastuksenau garsiau, stipriau...
Stovėjau aš nakty viena,
į plaukus krito sniego gabalai,
užgeso gatvėse šviesa,
prie durų tu neatėjai...
______________________
vis dar tavas duris liečiau
norėjau bėgt, palyst po traukiniu,
norėjau verkti, bet jaučiau
netgi ir to aš negaliu.....
Komentarai
gera mintis ;>
zinai, ir as kazkada ejau pas JI. 3 kartus =DDD~ Nors dabar ir gailiuosi, bet geriau eit su drauge. Ir sugalwot priezasti: tipo, ejai, gert uzsimanei, gal galetu wandeniu pawaisint... =DDD~
kazkaip cia BANALU!!!!!!! kiek galima klausytis to paties? nu bent jau kaip nors paivairinkit, nes net verkt norisi nuo tokiu... net nepereskaites iki galo jau zn, kokia bus sekanti eilute.. nu blem... besina
Oi ne, banalus, o rimas primityvus, aisku yra geru vietu, bet deja tikrai daugiau 7 nevertas. Atsiprasau uz vertinima pazymiais...
asiu uz komentarus😃 to besishypsanti>> labai geras pastebejimas, tik kad ta stotis visai netokia, kokia tikriausiai isivaizduoji😄
Žinai ką, gal nektim daugiau nevaikščiok po stotį.. Net jei ir tas YPATINGASIS TAVO JIS, NESITEIKIANTIS ATIDARYTI DURŲ ten gyvena. Juk pati sakei, kad ten 'Ne ryšio zona', dar kokia nelaimė nutiks ir pagalbos negalėsi išsikviesti..😃 Ir tėvai jaudinsis, kad tavo "Telefonas yra išjungtas, arba..' Miau 😆
Kurinys su intriga. Saunu
soriki, bet nieko ypatingo šitam eiliukyje įžiūrėti neįstengiau...suprantama, savi eilėraščiai dažnai kaip vaikai brangūs, bet kartais aplinkiniams jie visai nieko nereiškia...labai asmeniškas eilėraštis. gal jausmai per dideli, kad juos gražiai eilėmis perteikt...
man nepatiko. nematau cia jokios poezijos.
Nu gal verčiau šitą savo kūrinį skirk Jam, arba savo dienoraščiui...
tai antras mano parasytas eilerastis😃, jis įpatingas tuom, kad visi, visi cia aprasyti dalykai bei faktai yra tikri ir tik keletos dienu senumo