
Dienoraštis #7764
Tyliai nukraučiau palangę ir atidariau langą. Šaltas vėjas pūtė man tiesiai į veidą. Atsisėdau ant palangės ir nekėlusi kojas pamosavau jomis ore. Kas būtų, jei dabar nušokčiau? Ar man būtų daug lengviau? Aš ir vėlei Pabėgčiau nuo visų. Nuo tos kančios, kuri mane dabar smaugė. Gal nors akimirką jausčiausi paukščiu... Pabėgčiau kur visada mėgau trumpam Pabėgti... Turbūt atrodžiau kaip nevisprotė, nes į mane ėmė gręžiotis žmonės, o man buvo vis vien. Žiūrėjau į dangų ir norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtųsi.


Komentarai
as irgi daznai sedziu ant palanges iskisusi kojas pro langa ir taip kesai zmones ziuri,lyg as tikrai nusizudyt noreciau ir man reik padet
as irgi daznai taip darydavau... tiesiog atsisedu ir mastau... sokti ar nea? ir kazkaip visuomet aks nors pertraukdavo... bet ,prisimenu, apimdavo toks jausmas lyg spanuociau... ir lyg kazkas pazadina... tuomet nulipu nuo palnages taip ir nesuprasdama ka as katik veikiau... ;>