Iš begalinio pykčio

Pirmą kartą gyvenime pajutau, kad galiu užmušti žmogų. Iš begalinio pykčio. Visiems.
Pati stebiuosi kaip galėjau virsti tokia arši ir pikta. O man nusispjaut. Jau atsibodo būti maloniai ir draugiškai {aš tokia ir esu... Bet čia mano geroji pusė}.
Kas gali būti kita auka dar nežinau...

Toks jausmas tarsi būčiau laukinė, pagauta įniršio ir tokia visokia kitokia iš blogųjų pusių. Viskas mane erzina ir noriu pabūti viena tik todėl, kad neįžeisčiau kitų.

Komentarai

desperation

labai daznai taip jauciuosi. Tiesa sakant prienu iki to kad imu planuoti kaip nuzudysiu ir kur desiu kuna!!! As cia ne ant bajerio, o is rimtai. Todel del visa ko ir peilio nesinesioju (i sulia) kad ko nenusmeigciau Bet siaip net nereiketu peilio.. Pakaktu su grandine nuo rankos uzsmaugt... gerai baigiu, nes pagalvosit, kad jau visai zmogus psichuoja

The_Wicked_One

uuu vat kaip as jauciuos kas dien.

eiva2

pazystamas jausmas ....