Iš begalinio pykčio
Pati stebiuosi kaip galėjau virsti tokia arši ir pikta. O man nusispjaut. Jau atsibodo būti maloniai ir draugiškai {aš tokia ir esu... Bet čia mano geroji pusė}.
Kas gali būti kita auka dar nežinau...
Toks jausmas tarsi būčiau laukinė, pagauta įniršio ir tokia visokia kitokia iš blogųjų pusių. Viskas mane erzina ir noriu pabūti viena tik todėl, kad neįžeisčiau kitų.

Komentarai
labai daznai taip jauciuosi. Tiesa sakant prienu iki to kad imu planuoti kaip nuzudysiu ir kur desiu kuna!!! As cia ne ant bajerio, o is rimtai. Todel del visa ko ir peilio nesinesioju (i sulia) kad ko nenusmeigciau Bet siaip net nereiketu peilio.. Pakaktu su grandine nuo rankos uzsmaugt... gerai baigiu, nes pagalvosit, kad jau visai zmogus psichuoja
uuu vat kaip as jauciuos kas dien.
pazystamas jausmas ....