
/prarasta/
-------------- ----------------
..man tereikia ismokti ja issaugot..tik prasau, padek man..

________________________________________ ___________________________
Ar atsimeni tas mano trumpas zinute tau..?
Kaip tada juokeisi ir buvai laiminga..?
Sakei jog dziaugiesi, kad mane turi..
O dabar..?
Net nebesuprantu kas esi..
Buvai man tokia artima..
Ir tik grizus supratau, jog nebepazistu taves..
Pripazinkim, iskeitei mane..
Ir ne tik, deja..
Kad ir kaip man dabar sunku as keikiu tave...
Pasiilgau labiausiai taves..
Nes turbut niekas nera taip toli nuo manes..
Jei tai butu mano galioj, mes butumem kartu..
O dabar telieka bandyt prisitaikyt prie to, kas tikra..
Ir tikrai skaudu..
Ir as taves niekada nesuprasiu..
Visada prisiminsiu tai kas buvo jau seniai..
Ir buvo tape man brangiausia..
Pasistengsiu isaugot tave "sena"..
Nes dabar tu nebe ta..
Ir man taves tokios nereikia..
Atsiskyrem amziams..
Paskutini taska padejai Tu!

Ir, kad ir kaip skaudetu -
Tu - mano braske.As - tavo obuoliukas.

*niekada neverk.juk tavo skausmas gali atnesti laime kitam*
Komentarai
Tavo_sese --> aciu tau uz stiprybe.. reikalinga..labai. Funcybabe --> tiesiog..<3...
*niekada neverk.juk tavo skausmas gali atnesti laime kitam* kai taip nutiks, aš visada prisiminsiu šiuos žodžius, Angele... <3
O tas paskutinis sakinys mane nužudė;o ir apskritai, labai gražus dienoraštis žinau kas tas skausmas, žinau,kas praradimas Todėl stiprybės stiprybės stiprybės