KūrybaEilėraštis
Suprasti niekada nevėlu
Blyški siela atsiskyrė nuo kūno,
Vėjas, paėmęs ją už rankos, vedė tolyn...
Ji matė, kaip žvaigždės šoko tango,
Pirmą ir paskutinį sykį (bet ji tai matė!)
Ji turėjo suspėti
Iki išauš diena,
Kad galėtų egzistuoti
Ten, kur blogio nėra... (kažkur jo tikrai nėra!)
Ji troško patekti ten,
Į tą vadinamą rojų,
Bet staiga ji suprato,
Kad ten patekt galės ir rytoj (suprasti niekada nevėlu!)
Ji grįžo i tą vietą,
Kur paliko bejausmį, sušalusį kūną...
Ir suteikė jam naujų jėgų,
Tikėjimo, kad rojus yra žemėje (tik jį reikia rasti!)

Komentarai
Svarbiausia ,kad yra aiškiai suprantama mintis. Man šios eilės patiko.
eee....paskutinis posmas - nieko.kiti taj neeeee
neblogai ...
prikolna mintis, bet su raimais dar padirbek
o cia jau geriau...
respect!sitas labai geras!gerioausias is visu triju!tau su baltom eilem geriau sekasi!taip ir toliau!