Pėdsakas, bet ne žmogus. gal..
Lygiai po sekundės trenkiau galvą į tą patį veidrodį. Iš visų jėgų. Pačiame jo dugne įžvelgiau žmogaus siluetą, prašantį oranžiniai geltonų greipfrutų.
- Kaip drįsti juoktis, pravirkdęs šitiek sielų?-barėsi jaunutė aktorė,-Papylei šviesiai gelsvas meleonų sultis, kurias ji gėrė ir mėgavosi springimu.
Tuo tarpu aš pakėliau tuščiai geltoną pakelį nuo suskilusio asfalto. Pripyliau ananasinių sulčių, bet deja, nebepavyko taip nuostabiai užspringti.
- Kaip drįsti laužyti plunksnas?-vis barėsi jaunutė aktorė.
Tuo tarpu aš atsitraukiau nuo to keisto veidrodžio ir atsitrenkiau į Pėdsaką.
Jis pakėlė mane nuo žemės ir privertė būti tokia, kokia buvau anksčiau. Pėdsakas mane guodė ir saugojo, o aš juo tikėjau. Jaučiausi rami ir saugi, turėdama artimą Pėdsaką. Kad ir kaip trumpai jis mane mėgo ir kad ir kaip greitai jam nusibodau, vis vien prisirišau prie jo tarsi prie žmogaus. Buvau bepradedanti save tikinti, kad jis yra vienintėlis žmogus, vienintėlis tikriausias iš visų tų apsimetėlių, gyvenančių žemėje, kuriuos vadiname žmonėmis.
Bet paliko mane tas Pėdsakas vieną, tokią, kokią ir rado prie apšalusio veidrodžio. Nusibodau matyt jam, su savo inkštimu, kad nebenoriu gyventi. Matyt išvedžiau jį iš kantrybės žliumbdama kruvinomis ašaromis. Gal aš pati kalta..
- Kaip drįsai pabėgti pravirkdęs dar vieną sielą ir sulaužyti ir jos plunksną?-barėsi jaunutė aktorė.
Likau ten sėdėti, o paspringti sultimis eilinį kart nepavyko. Numečiau tuos nelemtus ir prakeiktus oranžiniai geltonus greipfrutus. Įtikinau save, kad ne tik žmonės, bet ir Pėdsakai gali ne tik prikelti po beviltiško nesugebėjimo trankyti galvą į veidrodžius, bet ir palikti, kai labiausia to nelauki ir nesitiki..

Komentarai
great!
Pėdsakas nieko gero.. Nekenčiu Pėdsakų.. nebepernešu..
labai cia idomiai....fui tas pedsakasz...
Tai ir nebuvo angelas. Tai buvo Pėdsakas. O jei paėmus kaip tikrovėj buvo, tai vienas berniūūūkas.. ugr.. užkirto..
Pedsakas Angelo... Na, tas Pedsakas tada ir nebuvo tikras draugas, jei isdriso sitiek sielu pravirkdyti, jas palikti...ir tai turbut net nebuvo Angelas...